Kivu ežeras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kivu ežeras | |
|---|---|
 |
|
| Vieta | Ruanda, Kongo DR |
| Plotas | 2700 km² |
| Kilmė | Tektoninė |
| Vidutinis gylis | 240 m |
| Didžiausias gylis | 480 m |
| Tūris | 500 m³ |
| Išteka | Ruzizi |
Kivu ežeras skiria Ruandos ir Kongo Demokratinės Respublikos valstybes.
Virungos ugnikalnių išlieta lava padėjo susiformuoti aplinkiniam gamtovaizdžiui. Šie kalnai dunkso vakarinėje Didžiojo riftinio slėnio šakoje. Kadaise šios šakos upės tekėjo į šiaurę Nilo link, tačiau manoma, kad ugnikalnių lava užtvenkė upes - taip susidarė Kivu ežeras.
Dėl giliai raižytos kranto linijos daugelis Kivu laiko gražiausiu Afrikos ežeru, ir vis dėlto, nepaisant ramaus vandens grožio, šis ežeras yra uždelsto veikimo bomba. Pro ežero dugną smelkiasi anglies dvideginis ir, stabdomas didžiulio vandens slėgio (vidutinis ežero gylis yra apie 180 m, tačiau vietomis siekia 400 m) kaupiasi ant dugno. Kai tokiomis pat sąlygos 1986 m. susidarė Nioso ežere Kamerūne, mirtinas anglies dvideginio debesis staiga prasiveržė pro vandenį ir kaip dusinanti antklodė užklojo tankiai apgyventus slėnius; tuomet žuvo per 1700 žmonių.
Jei taip atsitiktų Kivu ežere, pasekmės gali būti dar labiau niokojančios, nes veikiamas bakterijų anglies dvideginis virsta metanu. Jeigu žmogus įsikištų į šį procesą, pavyzdžiui, užsimanytų siurbti metaną dėl kuro, laisvi dujų burbuliukai kiltų į vandens paviršių. Ten, susidūrusios su atvira ugnimi, degios dujos virstų ugnies kamuoliu, sudeginančiu viską aplink.
