Kūno kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kūno kalba - sąvoka, apimanti dviejų ir daugiau žmonių bendravimo formą, naudojant ne garsus ar kitas priemones, o kūno judesius.
Kūno kalba taip pat yra viena iš efektyvios komunikacijos priemonių, padedančių geriau suprasti pašnekovą.
Kartais kūno kalba išduoda daugiau nei kalbantysis nori pasakyti. Jei atidžiai įsižiūrėtume į pašnekovo atliekamus gestus ar judesius, galėtume atskleisti jo vidinę būseną ir tai, kaip jis emociškai jaučiasi pokalbio metu. Pavyzdžiui:
- jei pašnekovas kalbėdamas suneria rankas ant krūtinės arba sukryžiuoja kojas, psichologai tvirtina, kad taip nesąmoningai žmogus pereina į gynybinę poziciją. Taip pat sukryžiuotos rankos ir kojos dar gali reikšti ir žmogaus nepasitikėjimą savimi, nenorą bendrauti ir įsileisti pašnekovo į savo vidinį pasaulį, o kartais gali reikšti ir priešiškumą.
- jei besiklausantis žmogus yra palinkęs į priekį ir riešu parėmęs smakrą, iš jo kūno kalbos galima spėti, kad jis yra nuoširdžiai susidomėjęs pašnekovo tema. Priešingu atveju, žmogus sėdėtų atsilošęs, "išsidrėbęs" kėdėje ir atmetęs galvą.
Tai gali ir nieko nereikšti, bet tuo pačiu tokia kūno "informacija" padeda geriau suprasti tiek klausytoją, tiek pašnekovą. Juk niekam ne naujiena, kad komunikuodami telefonu, prarandame daugiau nei 67% informacijos, kurią mums perduoda kitas žmogus. Svarbu yra ne tik balso tembras, kuris šiuo atveju yra vienintelis faktorius, galintis mums perduoti informaciją apie pašnekovo emocinę būseną, bet ir mimika bei kūno kalba, kurią tuo metu pašnekovas nesąmoningai naudoja, norėdamas geriau išsireikšti.
