Japonijos socialdemokratų partija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Japonijos socialdemokratų partija (SDP, 社会民主党 – tariasi: Šakai Minšiutio) – Japonijos kairioji politinė partija.
Japonijos socialdemokratų partija (Šakai Minšiutio) įkurta 1901 m. gegužės 1 d., nuo 1906 m. vasario mėn. ji vadinosi Japonijos socialistų partija (Nihon Šakaitio), nuo 1926 m. kovo Darbininkų ir valstiečių partija (Riodio Niomintio).
Nuo 1925 m. Japonijos socialistai dalyvauja parlamento rinkimuose. Tačiau po pirmų nesėkmių1926 m. gruodžio mėn. partija skilo į Socialistinę liaudies partiją (Šakai Minšiutio) ir Japonijos darbininkų ir valstiečių partiją (Nihon Rioniotio), kuri 1928 m. gruodžio mėn. pasivadino Japonijos masių partija (Nihon Taišiutio), o 1930 m. liepos mėn. - Nacionaline masių partija (Zenkoku Taišiutio). 1929 m. lapkričio mėn. įsikūrė dar viena Darbininkų ir valstiečių partija (Rioniotio). 1932 m. liepos mėn. visos trys partijos susijungė į Socialistinę masių partiją (Šakai Taišiutio), bet 1937 m. kovo mėn. nuo jos atskilo Japonijos proletarų partija (Nihon Niomintio). 1940 m. Japonijai įstojus į II pasaulinį karą, visų partijų veikla buvo uždrausta.
Naujai Japonijos socialistų partija (日本社会党, Nippon Šakaitio) įkurta 1945 m. lapkričio 2 d. Tokijyje iš 1940 m. valdžios paleistų socialdemokratinių partijų likučių. 1947 m. socialistai laimėjo rinkimus į Atstovų rūmus ir 1947 - 1948 m. dalyvavo koalicinėje vyriausybėje. Nesutarus dėl vyriausybės politikos, iš koalicijos išėjo, tačiau diskutuojant dėl San Francisko Taikos sutarties atsirado nesutarimai ir partijos viduje.
1948 m. gruodžio mėn. atskilo Darbininkų ir valstiečių partija (Riodioša Niomintio). Likusi partija 1950 m. spalio mėn. skilo į Kairiąją (Saha Šakaitio) ir Dešiniąją (Uha Šakaitio). 1955 m. spalio mėn. priėmus įstatus ir programą, abi dalys vėl susijungė. Programoje buvo numatytas „parlamentinės socialistinės revoliucijos“ kelias.
Glaudžiai bendradarbiavo su stambiausiu profsąjungų susivienijimu SOHIO, nuo 1964 - su trims profsąjungų susivienijimams susiliejus sudaryta Japonijos Darbo Konfederacija, jungiančia 26 šakines profsąjungas.
1960 m. sausio mėn. nesutarus dėl japonų - amerikiečių „saugumo sutarties“, kurios nutraukimo siekė kairiosios jėgos, iš partijos vėl išėjo dešinieji, įkūrę Demokratinio socializmo partiją (Minšiu Šakaitio) (DSP).
1966 m. priimtoje programoje „Kelias į socializmą“ Japonijoje siekiama taikaus socializmo kūrimo ir plačios kairiųjų jėgų koalicijos. 1965 - 1970 m. socialistai išplėtė savo įtaką savivaldybėse. Tačiau 1978 m. kovo mėn. po 40 - ojo suvažiavimo iš partijos išėjo S. Edo grupė, nesutikusi su daugumos siekiu bendradarbiauti su komunistais ir įkūrusi Vieningąją socialdemokratų partiją (Šakai Minšiu Rengio).
1977 m. SDP parlamente turėjo 174 vietas iš 763. 1983 m. rinkimuose gavo 19,5% balsų ir 112 vietų žemutiniuose rūmuose. 1986 m. SDP pirmininke tapo Takako Doi, pirmoji Japonijos istorijoje moteris - partijos lyderė. SDP pasuko reformistiniu keliu, tačiau neatsisakė plačios kairiųjų koalicijos.
1986 m. rinkimuose partija gavo 17,2% balsų ir 86 vietas parlamente. 1989 m. liepos mėn. rinkimuose į aukštesniuosius rūmus partija laimėjo daugumą vietų. 1990 m. žemesniųjų rūmų rinkimuose SDP vėl buvo antra partija - liberalai demokratai gavo 275, SDP - 136, Komei partija - 45, komunistai - 16, DSP - 14, kitos partijos - 5, nepriklausomieji - 21 vietą. 1991 m. partijai vėl susijungus buvo sugrąžintas ir senasis pavadinimas – Japonijos socialdemokratų partija (Šakai Minšiutio).
1993 m. liepos mėn. rinkimuose gavo tik 76 vietas 511 narių parlamento žemuosiuose rūmuose, bet kartu su kitomis 6 partijomis dalyvavo koalicinėje M. Hosokavos vyriausybėje. Tačiau jau 1998 m. socialdemokratai gavo 18 vietų, 2001 m. - 19, o 2003 m. tik 6 vietas 480 vietų parlamente.
1993 m. rugsėjo 20 d. partijos pirmininku išrinktas Tomiičis Murajama, bet 1996 m. baigusi parlamento pirmininkės karjerą, ja vėl tapo Takako Doi, 2003 m. lapkričio 15 d. pirmininku išrinktas Fukušima Mizuro.
[taisyti] Struktūra
Turi apie 80 000 narių. Organizuota teritoriniu principu. 1988 m. įvesta dviguba narystė - DSP nariais gali būti ir tik mokantys nario mokestį, ir dirbantys partijoje bei jos formuojamose institucijose.
Suvažiavimai vyksta kasmet, juose atstovaujama parlamentinė frakcija, vietinės ir centrinės organizacijos. Suvažiavimas renka CK, O šis Centrinį vykdomąjį komitetą.
Leidžia laikraštį „Šakai Šimpo“ (Socialistinės žinios, eina nuo 1959 m.) ir teorinį žurnalą „Gekkan Šakaitio“ (Socialistų partijos mėnraštis, nuo 1957 m.) bei anglų kalba Japan socialist review (Japonijos socialistų apžvalga). SI narė nuo 1952.
