Karos jūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karos jūra yra Rusijos šiaurinėje pakrantėje. Susidarė po paskutinio ledynmečio ištirpus ledynui. Diduma jūros dengia šelfą, o jos gylis mažiau nei 200 m, plotas 880 000 km², maksimalus gylis 620 m. Jūros dugne yra daug plačių terasų, kurios leidžiasi iš pietvakarių (kur jūra labai sekli) į šiaurę ir vakarus. Šelfą kerta dvi gilios įdubos. Vasarą į Karos jūrą iš upių Sibiro pakrantėje įteka gausybė gėlo vandens. Dėl to paviršiaus druskingumas svyruoja, nuo maždaug 34 g/l beveik visoje jūroje žiemą iki 10-12 g/l netoli Obės ir Jenisiejaus upių žiočių vasaros pradžioje. Nuo gruodžio iki birželio dauguma jūros būna sukaustyta ledo. Liepos-Rugpjučio mėnesiais priešingai, daugiau kaip 90% jūros būna neužšalusi, tačiau paviršiaus temperatūra niekada nepakyla aukščiau 4-5 °C. Vasarą Karos jūra yra svarbus prekių gabenimo kelias į Vakarų Sibirą ir iš jo, įskaitant naftą ir gamtines dujas, kurių dideli telkiniai buvo aptikti Obės-Jenisėjaus regione.
