Uoliena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Uoliena yra daugmaž vienodos mineralinės sudėties mišinys, sudarantis vieną geologinį kūną, turintis specifinę struktūrą ir tekstūrą.

Uolienos pagal kilmę skirstomos į šiuos tipus:

• magminės- Magminės uolienos susiformavo tiesiogiai iš išsilydžiusios magmos. Šios uolienos skirstomos į dvi klases:
  • Intruzinės - susiformuoja iš stinkstančios magmos, paprastai gyliai Žemės plutoje
  • Efuzinės (Vulkaninės) uolienos - tai išsiveržusių ugnikalnių suformuotos uolienos

• nuosėdinės

Nuosėdinės uolienos susidaro nusėdus nuolaužos ar organinei medžiagai, o taip pat išsiskyrus uolienom iš įvairių tirpalų (evaporitai).

• metamorfinės

Metamorfinės uolienos susidaro pakeičiant bet kokią kitą uolieną, tame tarpe ir metamorfinę, paveikiant temperatūrai ir (arba) slėgiui.

Retkarčiais išskiriamas dar vienas uolienų tipas - meteoritai. Tai visatoje susidariusios uolienos, kurios nukrito ant Žemės paviršiaus.

Uolienų virsmai buvo aprašyti sukūrus vadinamą "uolienų ciklo" modelį.

Magminės ir metamorfinės uolienos sudaro iki 90 % Žemės tūrio. Tačiau nuosėdinės uolienos dengia 75 % Žemės paviršiaus. Riba tarp uolienų tipų yra daugiau sąlyginė. Mokslas, nagrinėjantis uolienas, jų savybes, kilmę, sudėtį, vadinamas petrologija.