Egėjo jūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Egėjo jūra (gr. Aigaion Pelagos, turk. Ege Denizi) - Viduržemio jūros dalis, maždaug 640 km ilgio ir 320 km pločio. tai pietryčių Europos jūra tarp Graikijos ir Turkijos. Kretos ir Rodo salos žymi Egėjo jūros pietinę ribą. Jūra yra netaisyklingos formos, joje gausu salų ir salelių, beveik visos iš kurių priklauso Graikijai. Jūra giliausia yra prie Kretos rytinio kranto (apie 3540 m). Dardanelų sąsiauris Egėjo jūrą jungia su Marmuro ir Juodąja jūromis.
Jūroje gausu sardinių ir pinčių. Apie 1970 m. tarp Graikijos ir Turkijos buvo žymūs nesutarimai dėl naftos ir mineralų telkinių, esančių Egėjo jūroje.
[taisyti] Salos
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Manoma, kad pavadinimą jūrai suteikė vienas iš miestų, esančių Eubojos saloje - Egėja (Aegae). Savo ruožtu, Egėjos pavadinimas kilo nuo mitinio herojaus Egėjo, kuris buvo Tesėjo tėvas, arba nuo Egėjos, amazonių karalienės. Senovėje jūra vadinta Archipelagu, t.y. salynu.
