Azovo jūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Azovo jūra - nedidelė vidinė jūra, į šiaurės vakarus nuo Juodosios jūros, su kuria jungia 4,2 km pločio Kerčės sąsiauris (rus. k. - Керчь-Еникальский пролив). Šiauriniame krante yra Ukraina, rytiniame - Rusija, pietuose Krymo pusiasalis. Vakarinėje dalyje yra daug smėlingų nerijų, didžiausia jų - Arabato atskiria Sivašo įlanką (rus. k. - Сиваш arba Гнилое море).
- Plotas - 37 805 km²
- Kranto linija - 1472 km
- Didžiausias gylis - apie 14m;
- Didžiausia sala - Biriučij.
Didžiausi uostai - Rusijoje: Rostovas prie Dono, Taganrogas, Jeiskas; Ukrainoje - Berdianskas, Mariupolis.
Didžiausios upės, įtekančios į jūrą - Donas ir Kubanė.
[taisyti] Kitomis kalbomis
Senovė graikai vadino Μαιῶτις, romėnai - Palus Macotis, skitai - Kargaluk, arabai - Nitšlak arba Baral-Azov, turkai - Barjak Asaal arba Bachr-Assak („Tamsiai mėlyna jūra“); dabartinėje turkų kalboje - Azakdenizi, italai - Mare delle Zabacche (Mare Таnе).
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Pavadinimo kilmės versijos yra tokios:
- turkų kalba - azak - žemas, menkas.
- legendinis polovcų princas Azum ar Asuf, kuris 1067 žuvo gindamas miestą šiose apylinkėse.
