Imperija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Imperija (lot. imperium - karinė senosios Romos vadovybė) - valstybė, apimanti teritorijas ir tautas, kultūriškai ir etniškai besiskiriančias nuo centro, kuriame sutelkta valdžia, kultūros.
Aiškiai nėra apibrėžta kas yra imperija. Imperijose, kaip ir kitose valstybėse, politinė struktūra bent iš dalies palaikoma prievarta, turi didelę karinę ir ekonominę jėgą. Jinai gali būti vientisame sausumos plote (pvz., Mongolų imperija ar Achemenidų Persija), ar jūrinė imperija (talasokratija) (pvz., Atėnų arba Britų imperija), joms būdinga laisvesnė struktūra ir plačiau išsimėčiusios teritorijos.
Prie pirmųjų imperijų galima priskirti Sargono valdyta Akado imperija - vieną iš ankstyviausių plačiai besidriekiančios sausumos imperijos modelių. Romos imperiją, Egiptą, sukūrusi imperiją XVI a. pr. Kr. įsiveržus į Nubiją ir senuosius Levanto miestus-valstybes bei juos prisijungus. Imperijos susidaro hegemonui politiniu ar kariniu būdu prijungus kitas teritorijas. Didėles supervalstybes taip pat galima vadinti imperijomis, tik neaiškų nuo kokio dydžio ir karinio ar ekonominio pajėgumo.
Imperijos nereikia painioti su federacija, kai didelė daugiatautė valstybė - ar netgi vienatautė, kaip Japonija, arba maža, kaip Šveicarija, - yra grindžiama bendru susitarimu tarp ją sudarančių politinių vienetų, išlaikančių nemažą autonomiją.