Heliopolis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Heliopolis - Senovės Egipto miestas. Jis buvo vienas seniausių Egipto miestų ir Žemutinio Egipto 13 nomo sostinė. Senovinis miestas stovėjo apie 8 km. į rytus nuo Nilo deltos. Heliopolio klestėjimo laikais jis buvo vienas pagrindinių Saulės kulto centrų, iš to kilo jo pavadinimas, kuris graikiškai reikštų „Saulės miestas“.
Heliopolis buvo apgyvendintas dar ikidinastiniame laikotarpyje. Vidurinės ir Vėlyvosios karalysčiu metu buvo vykdomi dideli statybų projektai. Šiuo metu miestas visiškai sunaikintas, jo šventyklų ir kitų pastatų konstrukcinės medžiagos buvo panaudotos statant Kairą. Apie miestą daugiausia žinoma iš rašytinių šaltinių.
Pagrindinė Heliopolio dievybė Atumas, garbintas pagrindinėje miesto šventykloje, kuri buvo vad. Per-Aat („Didieji namai“) ir Per-Atum („Šventyklos namai“). Miestas buvo pagrindinis Eneados dievų kulto centras. O iškilus Horo kultui, tapo Ra-Horas (vadinamo „Ra, kuris Horas dviejuose horizontuose“) dievybės kulto centru. Amarna laikotarpiu, karalius Echnatonas mėgino atlikti religinę perversmą pereiti prie vieno Saulės dievo Atono garbinimo. Echnatonas pastatė Atonui skirtą šventyklą Vetjes Aten („Kelianti Saulės diską“). Vėliau mirus faraonui jo sūnus atkūrė senąją religiją, o vėliau Atono šventyklos akmenys buvo panaudoti statant viduramžių Kairo sienas. Mieste buvo garbintas ir Ra įkūnijimas bulius Mnevis, kuriam priklausė kapavietė į šiaurę nuo miesto.
Tuo metu kai miestas buvo Egipto sostinė, jame buvo saugomos maisto atsargos žiemos metui, kai minios žmonių keliaudavo į miestą maisto. Dėl to miestas dar buvo vadinamas Duonos vieta. Mirusiųjų knygoje miestas aprašomas kaip vieta, kurioje dauginama duona, kai pasakojamas mitas kaip Horas pamaitino minias žmonių 7 duonos kepalėliais.
Heliopolis buvo gerai žinomas romėnams ir graikams. Jį minėjo savo užrašuose tokie garsūs geografai kaip Klaudijus Ptolemėjus, Herodotas, Strabo, Diodoras, Plutarchas, Tacitas, Ciceronas ir kt.
