Franciska
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Franciska (angl. francisca, pranc. francisque) – svaidomasis kirvis, pagal archeologinių kasinėjimų duomenis naudotas frankų Merovingų ir Karolingų laikais (V-VIII a.). Pavadinimas pirmą kartą minimas maždaug 570-636 m.e.m.
Franciskų galvos viršutinė dalis turėjo tipišką S formos kontūrą, apatinis galvos kraštas būdavo įgaubtas. Įtvirtinimo vietoje franciskos galva su kotu sudarydavo 90-115° kampą. Skylė kotui galvoje būdavo apvali arba lašo formos, kaip ir vikingų kirvių ar tomahaukų. Franciskų galvos būdavo 11-23 cm ilgio ir sverdavo nuo 200 iki 1300 g.
Franciskas svaidydavo maždaug 10-12 m nuotoliu. Pagal galvos formą galima spėti, kad franciską sviesdavo taip, kad ji lėktų nesivartydama ir smigtų viršutiniu kampu. Kadangi franciska yra gana sunki, smūgis būdavo stiprus.
Šiais laikais franciskos naudojamos kaip svaidomas sportinis ginklas, jas naudoja istorinio rekonstravimo mėgėjų grupės.
