Ekliptika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ekliptika [nuo graikiško ékieipsis — užtemimas] - didysis dangaus sferos apskritimas, kuriuo vyksta regimasis metinis Saulės centro judėjimas. Kadangi jis atspindi Žemės skriejimą aplink Saulę, ekliptika yra Žemės orbitos plokštumos ir dangaus sferos sankirta. Ekliptikos plokštuma nesutampa su dangaus pusiaujo plokštuma ir sudaro e = 23°27' kampą. Jis nėra pastovus, ir laikui bėgant labai lėtai kinta. Ekliptikos ir dangaus pusiaujo susikirtimo taškai yra vadinami lygiadienių taškais.
Ekliptikos pavadinimas kilęs iš to, kad Saulės ir Mėnulio užtemimai vyksta tik tada, kai Mėnulio orbita kerta ekliptiką. 12 žvaigždynų, kuriais juda Saulė yra vadinami Zodiako žvaigždynais, o ta juosta vadinama Zodiaku.
Kadangi visos planetos skrieja beveik vienoje plokštumoje, dangaus sferoje visos jos stebimos ties ekliptika.