Chapas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Egiptiečių mitologijoje Chapas, Nilo upės personifikacija. Jis buvo garbintas kaip drėgmės ir gyvybės teikėjas, kadangi tai priklausė nuo Nilo. Ikonografijoje Chapas vaizduotas kaip apkūnus vyras su dideliu pilvu ir moters krūtimis – gerovės ir gausumo simboliais. Ant jo galvos – papiruso tiara, o rankose – indas su vandeniu. Chapas garbintas visame Egipte, o jo kulto centras buvo Gebelsilsilės tarpeklis, kadangi manoma, kad ten Nilas išteka iš požemio pasaulio duato. Kasmet prieš Nilo potvynio pradžią Chapo garbei buvo rengiama šventė. Jos metu į upę mesdavo akmens plokštes su dievui skirtų aukų sąrašu, taip pat skaitydavo dievui skirtus himnus ir mitus, siekdami užsitikrinti, kad potvynis prasidėtų laiku ir vanduo pasiektų reikiamą lygį. Chapas buvo laikomas vienu svarbiausiu senovės egiptiečių panteono dievų, prilyginamas Ra eneados dievams. Chapo kultas išliko populiarus ir graikų-romėnų laikais. Kultas išplito ir už Egipto ribų. Nubijoje (dabartinis Sudanas), Chapas vaizduotas negridu.
