Berilas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Berilas - mineralas, Al2Be3(Si6O18), berilio silikatas.
Kietumas - 7,5-8,0 pagal Moso skalę. Specifinis tankis: 2,6 - 2,8. Blizgis stikliškas, lūžio rodiklis - 1,576-1,582.
Spalva gali būti žalia, mėlyna, žaliai-mėlyna, geltona, rožinė, raudona, ruda, balta, bespalvė.
[taisyti] Radimvietės
Berilas randamas granitiniuose pegmatituose, dažnai kartu su alavu, volframu. Europoje randamas Uralo kalnuose, Austrijoje bei Airijoje. Madagaskare paplitęs morganitas. Kitos vietos - JAV, Kolumbija, PAR, Brazilija.
JAV rasta vientisas 5,5mx1,2m dydžio mineralas.
[taisyti] Panaudojimas
Berilas yra metalo berilio žaliava. Žinomiausios atmainos smaragdas, akvamarinas, heliodoras bei morganitas ir kai kurios kitos naudojamos juvelyrikoje.
[taisyti] Variacijos
- Smaragdas - žalias berilas.
- Akvamarinas - žydras, žaliai-mėlynas berilas.
- Morganitas - rožinis, purpurinis, violetinis berilas.
- Heliodoras - geltonas, geltonai-žalias, oranžinis, rudas berilas.
- Auksinis berilas (heliodoritas) - heliodoras su auksiniu atspalviu.
- Gošenitas - bespalvis berilas, jei turi žalsvą atspalvį, tapatinamas su smaragdu.
- Persikinis berilas - oranžinis-rožinis morganitas ("šampaninis berilas").
- Žalias berilas - skirtingai nuo smaragdo yra šviesiai žalias (gaunamas kaitinant akvamariną).
- Biksbitas - braškinis berilas su rudu atspalviu.
- Raudonas berilas - itin retas, randamas vienoje vietoje Žemėje.
- Mėlynas berilas - gaunamas apšvitinant radiaciniais spinduliais akvamariną (sodresnė spalva).
- Rosteritas - bespalvis berilas.
