Aukštieji kursai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukštieji kursai – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, 1920 - 1922 m. veikusi Kaune.
Lietuvos Vyriausybei 1919 m. pradžioje persikėlus į Kauną, jau tų pačių metų rudenį susirūpinta aukštosios mokyklos kūrimo reikalais. Paaiškėjus, kad dėl lėšų stygiaus ir kitų to meto sunkumų bei kovų su bolševikais, lenkais, bermontininkais valstybė nepajėgs greitu laiku jos atidaryti, matematikas Zigmas Žemaitis sutelkia organizacinę grupę, kurios nariai gamtininkas Tadas Ivanauskas, teisininkas ir istorikas Augustinas Janulaitis, psichologas Jonas Vabalas-Gudaitis, botanikas Liudas Vailionis svarsto visuomeninės aukštosios mokyklos steigimo planus ir galimybes. Spalio mėn. pradžioje sudaryta vykdomoji komisija, į kurią dar įtraukiami Jurgis Alekna, Kazimieras Vasiliauskas ir Eduardas Volteris. Ši komisija parengė Aukštųjų kursų statuto projektą, kurį 1920 m. sausio 5 d. patvirtino Švietimo ministerija.
1920 m. sausio 27 d. buvusiame Komercijos mokyklos pastate (dab. A. Mickevičiaus g. 37 / K. Donelaičio g. 50) iškilmingai atidaryti Aukštieji kursai su šešiais skyriais: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos - fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos. Į kursus įstojo 522 klausytojai, iš kurių 244 - tikrieji, turintys brandos atestatus. Paskaitas skaitė daugiau kaip 40 dėstytojų.
Aukštuosiuose kursuose buvo mokomasi pagal universitetų nuostatas ir programas. Jiems išlaikyti įsteigta aukštųjų mokslų draugija, kurios pirmininku išrinktas Povilas Matulionis. Apie pusę lėšų kursų išlaikymui sudarė visuomeninės aukos, kitas davė Vyriausybė. Aukštieji kursai paruošė dirvą 1922 m. įkurtam Lietuvos universitetui - suburė pirmuosius mokslo kadrus, surinko būsimų studentų kontingentą, parengė universiteto statuto projektą. 1920 m. kursams vadovavo Zigmas Žemaitis, 1921 - 1922 m. - Jonas Vabalas-Gudaitis.
