Deguonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Deguonis (O)

Periodinė grupė	nemetalas
Atomo numeris	8
Išvaizda	Bespalvės dujos
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	15,9994 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	60 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	1313,95() kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[He]2s²2p⁴
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	73 pm
Jono spindulys	N/A pm
Elektroneigiamumas	3,44 (pagal Paulingą)
Elektrodo potencialas	0
Oksidacijos laipsniai	−2,−1 (neutral)
Termodinaminės savybės
Tankis	1,429 g/cm³
Šiluminė talpa	920 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	0,02674 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	50,35 K
Lydymosi šiluma	0,22259 kJ/mol
Virimo temperatūra	90,18 K
Garavimo šiluma	3,4099 kJ/mol
Molinis tūris	17,36 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	kubinė
Gardelės periodas	N/A Å

Deguonis - cheminis elementas, dažnas ne tik Žemėje, bet visoje Visatoje. Skystas ir kietas deguonis (O₂) yra šviesiai žydros spalvos, skystas ar kietas ozonas (O₃) yra sodresnės mėlynos spalvos. Ozonas vyrauja viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir saugo žemę nuo pernelyg didelės radiacijos. Ozonas susidaro iš deguonies (O₂), veikiamas saulės spindulių ar elektros iškrovos. Jis oksiduoja beveik visus metalus ir daugumą kitų elementų.

Reta deguonies forma O₄ yra sodriai raudonos spalvos.

[taisyti] Istorija

Deguonį 1769 m. išskyrė ir aprašė švedų mokslininkas K. Šelė ir nepriklausomai nuo jo 1774 m. anglų mokslininkas Dž. Prystlis. Prancūzų mokslininkas A. Lavuazjė nustatė, kad degimas - tai medžiagų jungimosi su deguonimi reakcija. Buvo manoma, kad deguonis yra būtina visų rūgščių sudedamoji dalis, todėl šis elementas buvo pavadintas oxygenium (lot.) - "gimdančiu rūgštį".

[taisyti] Panaudojimas

Deguonis yra žmogui gyvybiškai reikalingos dujos, jos dalyvauja oksidacijos procese, be deguonies organizmas negali įsisavinti gyvybei reikalingų medžiagų. Ore deguonies sumažėjus iki 16%, prasideda deguonies badas. Deguonimi taip pat galima apsinuodyti, jei jo slėgis didesnis nei 2 atmosferos (aktualu narams).

[taisyti] Biologinė reikšmė

O₂ - vienas iš augalų atliekamos fotosintezės produktų, kuris yra būtinas aerobinių organizmų gyvybinei veiklai. Iš O₂ susidaro gyvybę nuo kenksmingų saulės UV spindulių saugantis O₃ sluoksnis.

[taisyti] Vardo kilmė

Lietuvišką atitikmenį terminui oxygenium sugalvojo Jonas Jablonskis, motyvuodamas tuo, kad esminė šio elemento savybė yra dalyvavimas degimo reakcijoje. Kiti tuo metu siūlyti terminai akcentavo tai, kad deguonis įeina į rūgščių sudėtį, todėl buvo siūlomi variantai rūgštygamis, rūgštadaris (su rūgštimi siejamas pavadinimas daugelyje Europos kalbų: vokiečių k. Sauerstoff <- sauer; graikų k. oxygeno <- oxys; rusų k. kislorod <- kislyj ir kt.).