Margaret Thatcher
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hilda Margareta Tečer (Hilda Margaret Thatcher; g. 1925 m. spalio 13 d. Gretheme, Linkolnšyre) - britų politinė veikėja, Kesteveno baronė. Margareta Tečer - pirmoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė. Šias pareigas ji ėjo ilgiau nei kuris nors kitas Anglijos vyriausybės vadovas (1979 - 1990 m.). Tečer jaunystėje studijavo chemiją, vėliau teisę, gavo leidimą dirbti advokate. 1959 m. tampa koncervatorių atstove Bendruomenių rūmuose. 1964 m. tampa savo partijos spikere, yra atsakinga transportą, vėliau už švietimą. koncervatoriams laimėjus rinkimus, paskirta ekonomikos bei švietimo ministre. 1975 m. stoja vadovauti savo partijai. Liepsningomis, kapitalizmą ginančiomis kalbomis Margareta įgijo "Geležinės ledi" pravardę. 1979 m., laimėjusi rinkimus, vykdė griežtą ekonominę monetarinę politiką. 1982 m. Didžiosios Britanijos ir Argentinos konflikto dėl Folklendo salų metu, dėl ryžtingo elgesio jos populiarumas šalyje labai išaugo. 1987 m. politikė trečią kartą laimi rinkimus. Tolesnis išlaidų socialinėms reikmėms mažinimas, bejotinas komunalinis mokestis, nelanksti neigiama nuostata kitų Europos šalių atžvilgiu labai sumenkino tečer autoritetą. 1990 m. ji prarado partijos pirmininkės pareigas. Ją pakeitė partijos iždininkas Džonas Meidžoras. 1992 m. Margaretai Tečer suteiktas bajorės titulas.
