Jalta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jalta - Ukrainos miestas pietinėje Krymo pakrantėje, 77 000 gyventojų. Jaltą XVIII a. iš Turkijos užkariavo Rusija. Netoli vieno iš gražiausių kurortų prie Juodosios jūros savo vasaros rezidenciją buvo įkūręs imperatorius Aleksandras II (Livadijoje). Miestą kerta Bystra upė, aplink kurią yra išsidėstęs miesto centras.
1945 m. vasario 4-11 d. imperatoriaus rūmuose Livadijoje vyko Jaltos konferencija, vienas iš svarbiausių J. Stalino, T. Ruzvelto ir V. Čerčilio susitikimų, kuriame buvo sprendžiama tarptautinė tvarka po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Europa buvo padalinta į įtakos sferas, susitarta dėl okupuotos Vokietijos administravimo ir Jungtinių Tautų įkūrimo.
Įžymybės:
- Aleksandro Nevskio Laura - vienuolynas ir katedra,
- Antono Čechovo namas-muziejus.
