Mečetė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mečetė (arabiškai مسجد) yra Islamo šventykla.
Musulmonams nebūtina melstis mečetėje, bet geriau yra taip, ypač penktadieniais (šventa musulmonams savaitės diena).
Mečetę sudaro pats pastatas, kurio vidus yra išklotas kilimais (musulmonai meldžiantis turi galva paliesti grindis), o vienoje iš sienų yra arka, kuri atgręžta tiksliai į Mekos miestą Saudo Arabijoje. Į šią arką atsisukę žmonės meldžiasi, nes tasai miestas islame yra šventas. Į mečetės vidų galima užeiti tik nusiavus batus. Šalia mečetės yra patalpa su kriauklėm, skirta prieš maldą apsiplauti, nes musulmonai turi melstis švarūs. Senosiose mečetėse šiose vietose yra specialūs tam skirti tvenkiniai. Šalia mečetės gali būti bokštas: minaretas iš kurio žmones muedzinas kviečia melstis. Minaretų gali būti:
- 0 - Mažose mečetėse, skirtose armijai, pastatytose religingų šalių šalikelėse ir panašiai, praktiškai atitinkančiose krikščionių koplyčias.
- 1 - Paprastose mečetėse.
- 2 - Svarbesnėse mečetėse.
- 3 - Tiek minaretų būti negali, dėl skaičiaus 3 reikšmės islame.
- 4 - Svarbiose mečetėse.
- 5 - Tiek minaretų buvo Mekos mečetėje iki Mėlynosios mečetės pastatymo
- 6 - Tiek minaretų yra tik Mėlynojoje mečetėje, asmeninėje Osmanų Imperijos sultono mečetėje Stambule.
- 7 - Tiek minaretų dabar yra Mekos mečetėje - pasistatęs sau mėlynąją mečetę sultonas turėjo skirti pinigų papildomų dviejų minaretų pastatymui Mekoje, nes žmonėms nepatiko, kad jis savo mečetę tarsi laikė svarbesne nei Mekos.
- 8 - Tiek minaretų turėjo būti Didžiojoje Sadamo mečetėje Bagdade, kuri nebuvo baigta statyti.
Pirmoji mečetė buvo pranašo Mahometo namas Medinoje, mieste į šiaurę nuo Mekos.
Lietuvoje yra keturios: Kaune, Nemėžyje, Keturiasdešimtyje Totorių, Raižiuose. Vilniaus mečetę nugriovė rusai.
[taisyti] Žodžio kilmė
Arabų kalboje masjid reiškia „nusilenkimo vieta“ (nusilenkimo dievui Alachui).
