Nemėžis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nemėžis - gyvenvietė Vilniaus rajone, prie geležinkelio netoli Vilniaus. Seniūnijos centras.

[taisyti] Nemėžio dvaras

Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIIIa, bet iki XIX a.pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840-56 m.). Sodyba yra už 1 km nuo Nemėžio gyvenvietės, ansamblio branduolį sudaro rūmai, žirgynas ir oficina, apstatyta apie stačiakampį reprezentacinį kiemą, kurį supo dar ir mūro tvora. Kiek atokiau stovi medinis svirnas.Rūmai yra sodybos centre. Jie pastatyti 1836 m.

Dabar dvaras, deja merdi. Dar prieš porą dešimčių metų jame gyvenę žmonės buvo iškeldinti, pastatai privatizuoti, tačiau neprižiūrimi jie baigia sugriūti. Tiesiant naują plentą Vilnius-Minskas buvo sunaikinta puikios alėjos, perpus sumažintas šalia esantis tvenkinys. Archeologiniai kasinėjimai neatliekami dėl lėšų stokos. Tereikia tikėtis, kad kas nors susirūpins apleistais dvaro pastatais ir atkurs jų pirmykštį grožį.

[taisyti] Nemėžio totoriai ir mečetė

Nemėžis - tai viena iš nedaugelio Lietuvoje esančių gyvenviečių, kur gyvena kelios dešimtys musulmonų tikėjimą išpažįstančių totorių. Jų tradicijos ir papročiai išlikę iki šiol, jų bendruomenė yra labai vieninga ir draugiška.

Kadangi Nemėžyje jau nuo seno gyveno totoriai (nuo 1397 m.), tad nekeista, jog čia yra totorių kapinaitės bei jų maldos namai - mečetė. Pirmoji totorių mečetė pastatyta dar 1684 m., buvo medinė, su bokšteliu, bet ji sudegė. Dabartinė pastatyta 1909 m. pagal inžinieriaus A. Sonino projektą. Sovietmečiu ji buvo paversta sandėliu. Pamaldos vyksta tik tais penktadieniais, kai būna jaunas mėnulis. Į jas susurenka vos keli žmonės. Daugiau jų suvažiuoja per tradicines musulmonų šventes. Į pamaldas atvažiuoja ir arabų. Pamaldoms Nemėžio mečetėje vadovauja Vilniuje gyvenantis mula, jis dirba ir Keturiasdešimties Totorių kaime. Nemėžyje gyvena tik mulos pavaduotojas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 mečetės, iš kurių dvi yra Vilniaus rajone: Nemėžyje ir Keturiasdešimties Totorių kaime.

Nemėžio kapinėse turtingesnių žmonių (žemvaldžių) kapai aptverti medinių ar geležinių statinių tvora. Antkapių forma priklauso nuo mirusiojo giminės turtingumo. Ant vargšų kapų paprastai statomi netašyti lauko akmenys be užrašų, turtingesniųjų kapus ženklina tie patys akmenys su užrašais, turtingųjų- gludinti antkapiai su puošniomis epitafijomis. Beje,totorių kapinėse ant antkapių negalima kalti mirusiųjų portretų.