Elipsė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Elipsė - kūgio pjūvis, plokščia uždara kreivė, kurios kiekvieno taško atstumų nuo dviejų pastovių taškų (židinių) suma yra pastovi.

Elipsę galima nubrėžti turint du smeigtukus, siūlą ir pieštuką. Smeigtukai smeigiami į židinių vietas, prie jų pritvirtinamas siūlas, jis pieštuku maksimaliai įtempiamas ir taip brėžiama.

Elipsė turi dvi ašis, kertančias centrą - ilgąją ir trumpąją, kuriuos kiekvieną galima dalinti į du pusašius. Ilgoji ašis eina per abu židinius. Trumpoji ašis eina per elipsės centrą stačiu kampu į elipsės židinius. Elipsės centras - taškas, dalijantis atkarpą, kurios galuose yra židiniai, pusiau. Jei abu elipsės židiniai yra viename taške, gaunamas apskritimas.

Planetos skrieja apie saulę elipsės pavidalo kreivėmis, kurių vienamė židinyje yra Saulė. Antrasis židinys fizikinės prasmės neturi.