Heraldika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Heraldika (vok. Heraldik, lot. Heraldus - heroldas) - herbų kūrimas ir su jais susijusių teisinių santykių aiškinimas. Heraldikos kūrėjai ir žinovai - heroldai. Prie karalių rūmų buvo steigiamos specialios heraldikos žinybos, vadovaujamos heroldmeisterių.
Skydo aprašymas vadinamas blazonavimu.
Šiuolaikinė heraldika - istorijos disciplina, tirianti herbus, kaip istorijos šaltinius. Nustatoma herbo istorija, kilmė, autorystė, atsiradimo data, genealogija. Kaip disciplina, heraldika galutinai susiformavo XIX a. antroje pusėje.
Heraldika tampriai susijusi su archeologija, genealogija, numizmatika, veksilologija, sfragistika.
Madride yra įsikūręs Tarptautinis genealogijos ir heraldikos institutas. Rengiami genealogijos ir heraldikos kongresai.
 |
HERALDIKA |
|
