Šalmas (heraldika)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šalmas - vienas iš svarbesnių herbo elementų. Dažniausiai naudojamas asmeniniuose ir korporatyviniuose, rečiau tritoriniuose herbuose.
[taisyti] Istorija
Herbinis šalmas atsirado XII a. pabaigoje. Paplito XIII a. Heraldiniu šalmu laikomas tas, kuris papuoštas šalmo papuošalu. Miestai, dvasininkai, moterys, korporacijos herbuose šalmų nenaudojo. Miestų ir korporacijų herbuose šie atsirado tik už ypatingus karinius nuopelnus. Šalmą specialia privilegija suteikdavo valdovai. XII a. herbuose randame paprastus puodinius šalmus. Bėgant laikui šalmai, kaip riterių atributai, keičiantis madoms ir stiliams, tobulėjo, įgavo įmantresnes formas. XII a. pab. naudojami kubiliniai, kurį XIV a. pakeitė smailusis turnyrinis šalmas. Tokio tipo galvos apsauga buvo naudojami kovojant su ietimis ir durklais. Vėliau tapo miestietiškos heraldikos dalimi. Apie 1420 m. graviūrose jau aptinkami ir turnyriniai groteliniai šalmai. Tokie šalmai buvo naudojami kaunantis kalavijais.
[taisyti] Lietuvoje
Lietuviškoje heraldikoje randami tik smailusis, bei grotelinis šalmai, vaizduoti plieno spalvos.
[taisyti] Šalmų tipai
 Puodinis (anfasas) |
 Puodinis (profilis) |
 Kubilinis (anfasas) |
 Kubilinis (profilis) |
 Smailusis (anfasas) |
 Smailusis (profilis) |
 Grotelinis (anfasas) |
 Grotelinis (profilis) |
 |
HERALDIKA |
|
