Ribonukleino rūgštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ribonukleino rūgštis (RNR) - tai biopolimeras, sudarytas iš kovalentiniais ryšiais sujungtų nukleotidų.

[taisyti] Cheminė sandara ir palyginimas su DNR

Į RNR sudėtį įeina

• keturios heterociklinės bazės: adeninas, guaninas, citozinas, ir uracilas, iš kurių pirmosios trys randamos DNR, o uracilas RNR pakeičia DNR esantį timiną; RNR randama daug minorinių heterociklinių bazių;
• ribozė (DNR randama dezoksiribozė) ir
• fosforo rūgšties liekana.

RNR, priešingai nei DNR, paprastai yra viengrandė, tačiau susiformuojant erdvinei struktūrai neretai susidaro trumpi dvigrandžiai fragmentai.

[taisyti] RNR tipai

• Informacinė RNR (iRNR arba mRNR) - tai RNR, kuri neša iš branduolio (eukariotų atveju) į baltymų sintezės vietą (citoplazmoje esančias ribosomas) informaciją apie baltymo pirminę struktūrą. Procesas, kurio metu naudojant DNR matricą RNR polimerazė sintetina iRNR, vadinamas transkripcija.
• Transportinė RNR (tRNR) - 74-93 nt ilgio ribonukleorūgštis, kuri transportuoja aminorūgštis į baltymų sintezės (transliacijos) vietą.
• Ribosominė RNR (rRNR)
• Ribozimai - katalizinę funkciją turinti RNR.

[taisyti] RNR pasaulio hipotezė

Manoma, kad pirmųjų gyvybės formų genetinė medžiaga buvo RNR (o ne DNR). Ji taip pat atlikdavo biocheminių reakcijų katalizines funkcijas, kurių dabar absoliučią daugumą atlieka baltymai (fermentai).