ATP

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

ATP
Bendra informacija
Sisteminis pavadinimas	5-(6-aminopurin-9-il)-3,4- dihidroksi-oksolan-2-il- metoksi-hidroksi-fosforil- oksi-hidroksi-fosfori- oksifosfoninė rūgštis
Santrumpa	ATP
Cheminė formulė	C10H16N5O13P3
Molinė masė	507.181 g mol−1
Rūgštingumas (pKa)	6.5
CAS numeris	[56-65-5]

ATP (seniau ATF) Adenozin 5' trifosfatas (C₁₀H₁₆N₅O₁₃P₃) - vienas pagrindinių ląstelės makroenerginių junginių. Esant neutraliam pH fosforo rūgšties liekanos būna disocijuotos, todėl molekulė turi neigiamą krūvį. Skylant molekulės makroenerginei jungčiai, susidaro fosforo rūgšties liekana (fosfatas), ADP ir vandenilio jonas (H⁺):

• ATP^4- + H₂O = ADP^3- + 2 H⁺ + P_i^3-

Būtent H⁺ ir nulemia tai, jog jungtis yra makroenerginė: ląstelės citoplazmoje, kur vyksta šis procesas, H⁺ koncentracija labai maža (esant pH = 7.0 koncentracija lygi 10^-7M), todėl cheminė pusiausvyra stipriai pasislinkusi į dešinę. Fizikinei chemijai standartinėmis sąlygomis (pH = 0.0, H⁺ koncentracija 1 M), gyvąjame pasaulyje nepasitaikančiomis net ir skrandžio sultyse, tokiai jungčiai skylant daug energijos neišsiskirtų.

Esama mokslinės hipotezės jog ATP yra iki vieno nukleotido redukuota kažkokio senovinio ribozimo liekana, menanti laikus, kai baltymų išvis nebuvo, o pirmykštei gyvybės formai reikalingas reakcijas katalizuodavo tiesiogiai RNR.

Lietuviškoje terminijoje šis junginys anksčiau buvo vadinamas ATF. Šiuo metu junginį taip pat siūloma vadinti tarptautine santrumpa ATP, laikant, jog P yra ne angliško žodžio santrumpa o fosforo ženklas periodinėje cheminių elementų lentelėje.