Gyvybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gyvybė - organizmo būsena tarp gimimo ir mirties.

Būtų pakankamai paprasta nurodyti gyvybės gaires, jeigu užtektų apibrėžti dabar žinomus Žemėje procesus (biosferą). Išplėtus savoką ir įtraukus gyvybės kilmę, gyvybės galimybę už Žemės ribų ar dirbtinio gyvenimo įdėją, tampa aišku, kad šis klausimas yra iš esmės sudėtingas ir problematiškas.

[taisyti] Tradicinis apibrėžimas

Biologijoje organizmas laikomas gyvu, jeigu jo egzistavimo metu vyksta visi šie reiškiniai:

• Augimas
• Medžiagų apykaita, vartojimas, perdirbimas bei energijos saugojimas
• Judėjimas, tiek aplinkoje, tiek vidinis
• Reprodukcija, galimybė kurti organizmus, panašius į save
• Jutimas - galimybė reaguoti į supančią aplinką ir reaguoti pagal esančias sąlygas

Nors šitie kriterijai yra naudojami, jų atskirumas įtraukia ir ne itin tinkamus objektus, netgi nesunku rasti pavyzdžių, kada jie akivaizdžiai netinkami:

• Ugnis yra gyva (reikėtų nurodyti ir apibrėžtumą erdvėje, tai, kas nurodytų ribą, pavyzdžiui, ląstelės membrana).
• Žvaigždės gali būti laikomos gyvomis.
• Patinai mulai nėra gyvi, nes jie yra sterilūs ir negali daugintis.
• Virusai nėra gyvi, nes jie neauga ir negali daugintis už namų ląstelės ribų.

Biologai, tiriantys tik Žemės organizmus dažnai prideda papildomus "gyvo organizmo" požymius:

• Gyvi organizmai turi šiuos molekulinius komponentus: angliavandenius, lipidus, nukleinines rūgštis ir proteinus (baltymus).
• Gyviems organizmams reikia energijos ir medžiagų gyvybės tąsai
• Gyvi organizmai yra sudaryti bent iš vienos ląstelės.
• Gyvuose organizmuose egzistuoja vidinė medžiagų apykaitos pusiausvyra (homeostazė)
• Gyvų organizmų rūšys vystysis

Visa Žėmės gyvybė yra paremta organinės chemijos procesais. Yra manoma, kad tai būtina sąlyga visoms gyvybės formoms Visatoje, tačiau kiti tai vadina 'anglies šovinizmu'.