Fobas (palydovas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės - Fobas (reikšmės).
"> | |
Atradimas | |
---|---|
Atradėjas | Asaph Hall |
Atradimo data | 1877 m. rugpjūčio 18 d. |
Orbitos charakteristikos | |
Vidutinis atstumas | 9377,2 km |
Orbitos ilgis | 58 915 km |
Orbitos ekscentricitetas | 0,0151 |
Perigėjus | 9235,6 km |
Apogėjus | 9518,8 km |
Vidutinis greitis orbitoje | 2,138 km/s |
Apskriejimo periodas | 0,318 910 23 d 7 val. 39,2 min |
Planetos palydovas | Marso |
Fizinės charakteristikos | |
Vidutinis skersmuo | 22,2 km (26,8 × 21 × 18,4) |
Suplokštėjimas | 0,31 – 0,12 |
Paviršiaus plotas | 6 084 km² |
Tūris | 5 422 km³ |
Masė | 1,07×1016 kg |
Vidutinis tankis | 1,9 g/cm³ |
Laisvojo kritimo pagreitis | 8,4 – 1,9 mm/s2 |
Pabėgimo greitis | 0,011 km/s |
Sukimosi apie ašį greitis | 11 km/h |
Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą |
0° |
Paviršiaus temperatūra | ~313 K |
Atmosferos slėgis | neturi atmosferos |
Fobas yra didžiausias ir arčiausias iš dviejų Marso gamtinių palydovų, pavadintas senovės graikų mitologijos baimės dievo vardu. Fobas buvo Arėjaus (romėnų mitologijoje atitikmuo – Marsas) sūnus. Fobo orbita yra artimiausia planetai iš gamtinių palydovų, žinomų Saulės sistemoje. Jis skrieja nutolęs mažiau nei 6000 km nuo Marso paviršiaus. Jis taip pat vienas iš mažiausių gamtinių palydovų Saulės sistemoje.
[taisyti] Atradimas
Fobą 1877 metų rugpjūčio 18 d. US Naval Obervatory Vašingtone atrado amerikiečių astronomas Asaph Hall. Tai įvyko apie 9 val. 14 min. Grinvičo laiku. Tas pats astronomas atrado ir kitą Marso palydovą Deimą.
Pavadinimą šiam palydovui pasiūlė Henris Madanas (Henry Madan, 1838-1901) iš Itono koledžo (D. Britanija).
Fobą iš arti nufotografavo Mariner 9 (1971 m.), Viking 1 (1977 m.), Fob 2 (1988 m.), Mars Global Surveyor (1998 ir 2003 m.) ir Mars Express (2004 m.) kosminiai aparatai.
[taisyti] Orbitos charakteristikos
Fobas orbita aplink Marsą apskrieja greičiau, nei Marsas apsisuka apie savo ašį. Jis pateka planetos vakaruose, tolygiai juda dangaus skliautu ir po 4 val. 15 min. (arba mažiau) nusileidžia rytuose. Tai įvyksta du kartus per dieną kas 11 val. 6 min. Fobas yra taip arti Marso paviršiaus, kad jo neįmanoma stebėti esant planetoje už 70,4° platumos (Fobas čia būna žemiau horizonto).
Tokia artima Marsui Fobo orbita reiškia, kad Fobas galimai “nukris” ant planetos paviršiaus arba bus sunaikintas. Apskaičiuota, kad per 100 metų Fobas 1,8 metru priartėja prie Marso ir per 50 milijonų metų jis pasieks Marso paviršių arba suskils ir taps planetos žiedais.
Žiūrint iš Fobo, Marsas būtų 6400 kartų didesnis ir 2500 kartų ryškesnis nei Žemė, žiūrint į ją iš Mėnulio.
[taisyti] Fizinės charakteristikos
Fobas yra nesferinės figūros, jo matmenys 27 × 21,6 × 18,8 km. Turi nemažai kraterių, kurių didžiausias Stickney krateris, pavadintas mergautinės Fobo atradėjo žmonos pavarde. Fobas išraižytas griovių ir ruožų, panašių į kanjonus, kurie yra 30 m gylio, 100-200 m pločio ir iki 20 km ilgio.
Fobas yra tamsus dangaus kūnas, manoma, kad jis sudarytas iš C-tipo medžiagų, kurių pagrindas anglis. Jis panašus į C-tipo asteroidus iš asteroidų žiedo, esančio tarp Marso ir Jupiterio planetų. Be viso to, Fobo tankis yra per mažas, kad jis būtų gryna ir ištisinė uola. Manoma, kad jis sudarytas iš uolų ir ledo. TSRS kosminis aparatas Fob 2 aptiko silpną bet nuolatinį dujų iš Fobo išsiskyrimą. Deja, Fob 2 buvo prarastas prieš nustatant šių išsiskiriančių medžiagų sudėtį. Iš paskutinių Mars Global Surveyor nuotraukų nustatyta, kad Fobo paviršius padengtas apie 1 metro storio dulkių sluoksniu, panašiu į Mėnulio.
Labiausiai tikėtina, kad Fobas yra asteroidas iš Saulės sistemos asteroidų žiedo, kuris pateko į Marso gravitacijos lauką.
edit Marso palydovai |
---|
Fobas | Deimas |