Temperatūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Temperatūra - fizikinė sistemos savybė, nusakanti objektų šiltumą: aukštesnės temperatūros objektas yra karštesnis.

[taisyti] Matavimo vienetai

Bazinis temperatūros matavimo vienetas SI sistemoje yra kelvinas (K). Vienas kelvinas formaliai aprašomas kaip 1/273,16 temperatūros, kurioje vanduo, ledas ir vandens garai egzistuoja kaip lygiavertės būsenos. 0 K temperatūra vadinama absoliučiu nuliu ir atitinka būseną, kurioje molekulės ir atomai turi mažiausią įmanomą šiluminę energiją.

Kasdienėms reikmėms žymiai patogiau naudoti Celsijaus skalę, kurioje 0 °C atitinka vandens užšalimo temperatūrą, o 100 °C - vandens virimo temperatūrą jūros lygyje. Celsijaus skalėje 1 laipsnis atitinka vieną kelviną. Taigi, Celsijaus laipsnius paversti į kelvinus galima paprasta formule:

K = °C + 273,16

Kai kuriose šalyse (pvz., JAV), naudojama Farenheito skalė. Šioje skalėje vandens užšalimo temperatūra atitinka 32 °F, o virimo temperatūra - 212 °F. Farenheito skalė parinkta, remiantis dviem atskaitos taškais (0F atitinka vandens ir druskos mišinio užšalimo temperatūrą, o 100F - vidutinę žmogaus kūno temperatūrą). Farenheito laipsnius paversti Celsijaus laipsniais galima naudojant formulę:

°C = 5/9 · (°F - 32).

Iš rečiau naudojamų skalių pažymėtina Reomiūro skalė

R =0,8 · °C