Čekų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Čekų kalba (Čeština) |
|
|---|---|
| Kalbama: | Čekijoje, Slovakijoje |
| Kalbančiųjų skaičius: | 12 milijonai |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | ? |
| Kilmė: |
indoeuropiečių |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba: | Čekijoje, Europos Sąjungoje |
| Prižiūrinčios institucijos: | ? |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1: | cs |
| ISO 639-2: | cze |
| SIL: | CZC |
Čekų kalba – vakarų slavų kalba, vartojama čekų, moravų ir dalimi sileziečių (kartu su lachų kalba). Čekų kalba gimininga ypač slovakų ir sorbų kalboms. Seniausi tekstai parašyti X a., ankščiau buvo Čekijos baseine vartojamos senoji bažnytinė slavų ir lotynų kalbos. Čekijos karūnos žemėms patekus Austrijos įtakon, visi bajorai ir dauguma miestiečių ir valstiečių buvo germanizuota. XIX a. pradžioje keli čekų mokslininkai bandė atnaujinti čekų kalbą. Šios naujosios čekų kalbos gramatika sukurta Biblijos vertimo iš XIV a. pagrindu, dėl to šiuolaikinėje čekų kalboje egzistuoja stipri diglosija (tariama kitaip nei rašoma, ypač galūnės ir kai kurie balsės). Ši situacija panaši į diglosiją Šveicarijoje.
 |
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
