Vilis Brandtas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilis Brantas (Karlas Herbertas Framas; vok. Herbert Ernst Karl Frahm, Willy Brandt), g. (1913 gruodžio 18 Liubeke – 1992 spalio 9 Bonoje), žurnalistas, Vokietijos ir tarptautinis politinis veikėjas.
[taisyti] Veikla
Nuo 1928 dalyvavo socialdemokratų jaunimo judėjime. 1930-1931 SPD narys. Nuo 1931 Vokietijos socialistinės darbininkų partijos narys. 1932 - 1933 m. žurnalistas Liubeke. 1933 sausio mėn., tapęs Viliu Brantu pradėjo pogrindinę veiklą, vėliau emigravo į Daniją.
1933-1940 gyveno Norvegijoje, studijavo istoriją Oslo universitete. 1937 SDP vardu su VKP ir SPD lyderiais pasirašė antifašistinį kreipimąsi į vokiečių tautą.
1936-1937 Pilietinio karo Ispanijoje metu ten dirbo kaip norvegų laikraščių korespondentas. 1940 Vokietijai okupavus Norvegiją emigravo į Švediją, kur aktyviai dirbo emigracinėse socialdemokratų organizacijose.
1944 vėl tapo SPD nariu. 1945-1947 Norvegijos spaudos atstovas Berlyne.
1948 SPD atstovas Vakarų Berlyne. 1950 Vakarų Berlyno SPD valdybos narys, 1954 pirmininko pavaduotojas, 1958 valdybos pirmininkas. Dirbo spaudoje.
1957-1966 Vakarų Berlyno burmistras.
Nuo 1964 SPD valdybos pirmininkas. 1965 rinkimuose siekė kanclerio posto. 1966-1969 VFR vicekancleris ir užsienio reikalų ministras Kizingerio koalicinėje vyriausybėje.
1966 išrinktas SI vicepirmininku.
1969-1974 Vokietijos federalinis kancleris. Tačiau 1974 m. atsistatydino, kai paaiškėjo, kad jo asmeninis referentas G. Gijomas yra STASI agentas.
1976-1992 Socialistų Internacionalo pirmininkas, 1992 Garbės pirmininkas. 1977-1983 Nepriklausomos komisijos Šiaurė-Pietūs pirmininkas. 1988 fondo Taika ir plėtra pirmininkas.
