Burmistras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Burmistras (lenk. burmistrz < vok. Bürgermeister) - kai kurių valstybių miesto ar kitos bendruomenės savivaldos ar valdymo organo vadovas, dažniausiai renkamas bendruomenės tarybos, arba gyventojų, miesto deputatų susirinkimo, arba skiriamas vyriausybės.

Burmistro pareigybė atsirado Vokietijoje XIII a., vėliau paplito ir kitose šalyse. Burmistrus turėjo miestai, gavę savivaldybės teisę - Magdeburgo teisę.

Lietuvoje nuo XV a. miestiečiai, gavę savivaldos teisę, taip pat rinko burmistrus iš miesto tarybos narių. Nepriklausomos Lietuvos laikais burmistru buvo vadinamas miesto valdybos pirmininkas. Pagal 1931 m. įstatymą jis buvo renkamas miesto tarybos 7 metų laikotarpiui ir tvirtinamas apskrities viršininko, arba vidaus reikalų ministro (didžiuosiuose miestuose).

Burmistras sprendė visus miesto reikalus ir tik kai kuriems klausimams spręsti šaukė (savo nuožiūra) miesto tarybos posėdžius.