Vienybė Lietuvninkų
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vienybė Lietuvninkų - JAV Lietuvių savaitinis laikraštis, leistas nuo 1886 iki 1985 m. Iš pradžių buvo katalikiškas, net skelbė unijos su Lenkija idėjas, 1890 – 1903 m. – liberalios, vėliau demokratinės krypties laikraštis.
[taisyti] Istorija
Pirmasis laikraščio „Wienybė Lietuwninku“ numeris išleistas 1886 m. vasario 10 d. Plymute, Pensilvanijoje, priešinantis Jono Šliūpo liberalioms ir laisvamaniškoms idėjoms, skelbtoms laikraštyje „Lietuviškasis balsas“ („Lietuwiszkasis Balsas“). Leidinį rėmė verslininkai Antanas Pajaujis ir Juozas Paukštys. Laikraštyje buvo skelbiama, kad leidinys prieinamas ir suprantamas kiekvienam lietuviui. Tai buvo ne tik informacinis, bet ir pirmasis komerciniais pagrindais Amerikoje leidžiamas laikraštis - apie 40 proc. pirmojo jo numerio ploto užėmė skelbimai. Po kurio laiko prie „Wienybės Lietuwninkų“ leidėjų prisidėjo ilgą laiką M. Tvarauskui talkinęs Augustinas Ceicas (Zeytz), kunigas A. Varnagiris.
Vėliau šis leidinys leistas pavadinimu „Vienybė Lietuvninku“, „Vienybė lietuvninkų“, nuo 1920 m. „Vienybė“. Nuo 1907 m. buvo spausdinamas Brukline.
Naująjį laikraštį redagavo pats Juozas Paukštys ir D. Bačkauskas - Tamašauskas (1888 m. įsteigė laikraštį „Saulė“). Nuo 1888 m. (18-ojo numerio) redagavo Antanas Turskis. Nuo 1890 m. 12-ojo numerio savaitraščio redaktorius buvo aušrininkas J Andziulaitis - Kalnėnas. Nuo 1892 m. gegužės mėn. iki 1893 m. rugpjūčio mėn. laikraštį redagavo Juozas Petraitis, nuo 1895 m. lapkričio mėn. iki 1897 m. lapkričio mėn. - Juozas Kaunas. Jį 1897 m. lapkričio mėn. pakeitė Petras Mikolainis. Nuo 1901 m. pradžios iki 1902 m. gruodžio 15 d. redaktoriumi dirbo Jonas Mačys, jį pakeitė jau anksčiau redaktoriumi dirbęs P. Mikolaitis. Nuo 1903 m. rugsėjo mėn. leidinį redagavo J. O. Širvydas. 1905 m. balandžio 15 d. jį pakeitė J. Baltrušaitis (Mėmelė), kuris 1907 m. gegužės 1 d. vėl sugrįžo redaguoti „Vienybę lietuvninkų“.
1886 – 1920 m. buvo reikšmingiausias laikotarpis laikraščio istorijoje. Spaudos draudimo metais jis buvo vienas iš nedaugelio užsienio lietuvių laikraščių, legaliai pasiekdavusių Lietuvą. Žymiausi nuolatiniai to meto bendradarbiai - Juozas Adomaitis (Šernas), Andrius Baltrušaitis, Motiejus Baltūsis, Jonas Čėsna, Zigmas Gaidamavičius-Gėlė, Feliksas Janušis, Antanas Kriščiukaitis, Juozas Lozoraitis, Povilas Matulionis, Pranas Paršaitis - Siūlelis, Ignas Šeinius, Pranas Vaičaitis, Antanas Vilkutaitis.
Savaitraštyje buvo spausdinama daug grožinės literatūros. Jo skaitytojams pirmą kartą teko išvysti A. Fromo-Gužučio dramas ir poeziją, J.Griniaus pjeses, beveik visus P. Vaičaičio eilėraščius, A. Kriščiukaičio (Aišbės) „Kas teisybė tai ne melas“. Prie lietuviškos memuaristikos priskirtini Vinco Pietario „Iš mano atsiminimų", Jono Basanavičiaus „Prie biografijos d-ro Kudirkos" (1900 m.), „Iš „Aušros" gyvenimo" (1903 ir 1904 m.), Martyno Jankaus „Šis tas iš Aušros pradžios" (1903 m.), Kazio Griniaus (Vargėlos) „Biografija Dr. Vinco Kudirkos" (1900 m.).
1891 m. išspausdintas istoriko Eduardo Volterio straipsnis „Simanas Daukantas", 1894 m. J. Žebrio straipsnis apie Antaną Vienažindį ir jo kūrybą, 1900 m. Lazdynų Pelėdos „Kas priešius“, 1902 m. Augustino Janulaičio (P. Daujoto) „Mūsų reikalai", 1903 m. „Jonas Mačys. Jo gyvenimas ir darbai", 1904 m. Žemaitės „Kunigo naudą velniai gaudo“.
Spausdinta ir nemažai vertimų - Antanas Kaupas išspausdino lietuviškai perpasakotą Moro Jokajaus apysaką „Pajudinkime, vyrai, žemę!“ ir Levo Tolstojaus komediją „Pirmutinis degtinės varytojas“ (1893)
Laikraščio darbuotojai pasižymėjo ir visuomeniniame gyvenime. Pirmasis lietuviškas spektaklis JAV apie lietuvių emigrantų gyvenimą bei jų likimus Amerikoje taip pat buvo suvaidintas 1889 m. Plymute. Jį surengė laikraščio „Vienybė lietuvninkų“ redakcija.
