Vincas Pietaris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vincas Pietaris (1850 spalio 9 -1902 spalio 3) - lietuvių rašytojas, pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius, draudžiamosios lietuvių publicistikos bendraautoris.
|
GALIMI TEISIŲ PAŽEIDIMAI |
 Ankstesnis straipsnio tekstas tikriausiai pažeidžia autorines teises, nes gali būti, jog, neturint sutikimo, yra kopijuotas iš: |
|
Puslapis kol kas yra stebimas, prašome jo neredaguoti. Jeigu gautas leidimas kopijuoti medžiagą, sutinkant su Vikipedijos licencijos sąlygom ar esate autorinių teisių savininkas, prašome tai parašyti diskusijų puslapyje. Primename, kad medžiagos kopijavimas, neturint autorinių teisių turėtojo raštiško leidimo, galimai pažeidžia Vikipedijos taisykles. Vartotojų, daug kartų pažeidusių autorines teises, dalyvavimo Vikipedijoje teisės gali būti laikinai apribotos. Jei nebuvo gautas leidimas kopijuoti medžiagą, prašome aprašyti bent nepilną, bet konkretų tekstą šiame straipsnyje, kitaip puslapis bus ištrintas. Jei išaiškės, kad autorinė teisės nepažeistos, bus atstatytas prieš tai buvęs turinys. Prieš tai buvusį turinį dar galima rasti istorijos puslapyje. |
[taisyti] Publicistika
1873 m. rudenį V. Pietaris susipažino su į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą įstojusiu Jonu Basanavičiumi. J.Basanavičius padėjo V.Pietariui pradėti bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje. 1883 m. V. Pietaris iš J. Basanavičiaus paštu gavo pirmąjį „Aušros“ numerį. 1884 m. ketvirtajame „Aušros“ numeryje, skyrelyje „Knygos apie Lietuvą“, išspausdinta V. Pietario rašyta A. Kirkoro knygos apie Lietuvą recenzija. 1889 m. į Ustiužną buvo ištremtas poetas, kritikas ir publicistas Adomas Jakštas (tikr. Aleksandras Dambrauskas, 1860-1938). Jis nuo 1884 m. bendradarbiavo „Aušroje“, buvo išleidęs poezijos rinkinį „Dainų skrynelė“. Jakštas paskatino V. Pietarį imtis plunksnos.
|
GALIMI TEISIŲ PAŽEIDIMAI |
|
Ankstesnis straipsnio tekstas tikriausiai pažeidžia autorines teises, nes gali būti, jog, neturint sutikimo, yra kopijuotas iš: |
|
Puslapis kol kas yra stebimas, prašome jo neredaguoti. Jeigu gautas leidimas kopijuoti medžiagą, sutinkant su Vikipedijos licencijos sąlygom ar esate autorinių teisių savininkas, prašome tai parašyti diskusijų puslapyje. Primename, kad medžiagos kopijavimas, neturint autorinių teisių turėtojo raštiško leidimo, galimai pažeidžia Vikipedijos taisykles. Vartotojų, daug kartų pažeidusių autorines teises, dalyvavimo Vikipedijoje teisės gali būti laikinai apribotos. Jei nebuvo gautas leidimas kopijuoti medžiagą, prašome aprašyti bent nepilną, bet konkretų tekstą šiame straipsnyje, kitaip puslapis bus ištrintas. Jei išaiškės, kad autorinė teisės nepažeistos, bus atstatytas prieš tai buvęs turinys. Prieš tai buvusį turinį dar galima rasti istorijos puslapyje. |
[taisyti] "Algimantas"
Pirmąjį lietuvišką romaną V.Pietaris pradėjo rašyti 1900 metų vasarą. Jame vaizduojama Lietuva XII amžiuje. Autoriaus teigimu, jis neketino pateikti istoriškai patikrintų faktų. Rašytojo siekis - pateikti paveikslą, kaip XII amžiaus Lietuva atrodo jo vaizduotėje. Kūrinys patraukliai pasakoja apie vieningos Lietuvos valstybės formavimąsi kovojant su klastingu Voluinės kunigaikščiu Romanu bei jo sąjungininku Lietuvoje Algimanto dėde Aršiuoju, vedusiu svetimtautę, priėmusiu stačiatikių tikėjimą.
V. Pietario rašomame kūrinyje, kaip ir kituose romantikų romanuose, senovės Lietuva vaizduojama kaip laisvas kraštas: čia nėra baudžiavos, po kunigaikščio Algimanto pergalės tarp žmonių įsigali santarvė ir meilė. Kūriniui būdingas epinis mąstymas, schemiškas veikėjų traktavimas, intriguojantis siužetas, savita senosios Lietuvos vizija.
V.Pietaris mirė 1902 metais taip ir nesulaukęs lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo. Žmona Marija po jo mirties visus likusius lietuviškus V. Pietario rankraščius perdavė tuo metu Peterburge gyvenusiam A. Dambrauskui-Jakštui. Tarp jų – ir romano „Algimantas“ rankraštį. Neskelbtus V. Pietario rašinius A. Dambrauskas ir toliau siuntinėjo įvairiems draudžiamos lietuviškos spaudos leidiniams.
Pirmosios romano "Algimantas" dalys išėjo Pensilvanijos valstijoje, Šenandore (JAV) 1904 metais. Tai buvo A.Miliuko suredaguotos dvi nedidelės knygelės kaip žurnalas "Dirva-Žinynas". Po keleto mėnesių, jau po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo, romanas paplito Lietuvoje. 1905-1906 m. ten pat buvo išleistos dar trys dalys – visas romanas.
