Martynas Jankus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jankus Martynas (1858 m. rugpjūčio 7 d. Bitėnuose (Šilutės raj.) - 1946 m. gegužės 23 d. Flensburge (Vokietija); 1993 m. gegužės 30 d. perlaidotas Bitėnų kapinėse) - spaudos darbuotojas.

Baigęs kaimo liaudies mokyklą Bitėnuose, lavinosi savarankiškai. 1882 – 1883 m. išleido savo surinktų dainų rinkinius. 1883 m. pasirodžius „Aušrai“, rėmė ją lėšomis, rūpinosi administraciniais reikalais, nuo Nr. 4 iki 8 buvo atsakinguoju redaktoriumi. 1886 – 1887 m. leido ir redagavo laikraštį „Garsas“, vėliau rėmė „Varpo“ ir „Ūkininko“ leidimą, 1889 m. įsigijo spaustuvę Ragainėje, vėliau ją perkėlė į Tilžę, kur ji veikė iki 1892 m. varžytinių. Įsteigė spaustuvę Bitėnuose, kur ji veikė iki 1909 m. varžytinių.

M.Jankus kartu su bendraminčiais D.Zauniu, V.Gaigalaičiu, D.Peteraičiu ir kitais gynė Mažosios Lietuvos senųjų gyventojų - lietuvninkų reikalus, jų ekonominius bei kultūrinius interesus ir prieš vokiečių valdžią. 1892 m. jie įsteigė Lietuvių konservatorių partiją ir svarbiausiais klausimais rašydavo peticijas, po kuriomis surinkdavo nemažai parašų.

Išspausdino 312 knygų ir 15 periodinių leidinių lietuvių ir vokiečių kalbomis. Prūsijos valdžios 40 kartų baustas areštu ir piniginėmis baudomis. Visą turtą ir ūkio pajamas skyrė spaudos leidybai ir platinimui, dėl to tėvas, išpirkęs ūkį už skolas, jį užrašė M. Jankaus vaikams.

1915 m. su šeima išvežtas į Sibirą. 1923 m. Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas, sukilimo Klaipėdoje iniciatorius. 1928 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu.