Telšių apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

**Telšių apskritis**

Apskritis	LT-TE
Administracinis centras	Telšiai
Apskrities viršininkas	Romualdas Vasiliauskas
Regionas	Žemaitija
Plotas - Iš viso - Procentas	10-a pagal dydį 4 350 km² 6,7 %
Gyventojų - Iš viso (2005) - Procentaliai - Tankis	9-a pagal gyventojus 177 008 5,2 % 40,7/km²

Telšių apskritis - mažiausia iš dešimties Lietuvos apskričių, esanti šalies vakarinėje dalyje. Apskritis šiaurėje ribojasi su Latvijos Respublikos teritorija, vakaruose su Klaipėdos apskritimi, rytuose su Šiaulių apskritimi, pietuose su Tauragės apskritimi. Nuo Telšių iki Klaipėdos – 87 km, Šiaulių – 72 km, Vilniaus – 285 km.

[taisyti] Istorija

1791 m. Abiejų Tautų Respublikos konstitucija paskelbė, kad Žemaičių kunigaikštystė dalinama į tris pavietus - Raseinių, Šiaulių ir Telšių. Naujai įkurtam administraciniam vienetui priskirta 11 senųjų (mažųjų) Žemaitijos pavietų: Telšių, Viešvėnų, Patumšių, Platelių, Gondingos (Plungės), Medingėnų, Žarėnų, Tverų, Šauduvos ir Palangos. Telšiai tapo šios teritorijos, dar vadintos žeme, administraciniu centru. Buvo įkurtos raštinės, jungtinis žemės teismas, kuris apjungė žemės, pilies ir pakamario teismų funkcijas. Įkurtas savivaldos organas – Civilinė karinė pavieto komisija, kuri turėjo rūpintis žemės ūkiu, amatais, prekyba, mokyklomis, socialine globa, vykdyti centrinių valdžios institucijų nurodymus, tvarkyti šaukimus į armiją, karinių dalinių, dislokuotų paviete, aprūpinimą, rinko žemės ribų komisarus.

1795 m. žlugus Lietuvos – Lenkijos valstybei Telšių apskritis tapo carinės Rusijos administracinio aparato grandimi. Lenkiškas apskrities pavadinimas „powiat“ buvo pakeistas rusišku „ujezd“. Pagal Rusijos įvestą administracinį teritorinį suskirstymą Telšių apskritis iki 1843 m. priklausė Vilniaus gubernijai, nuo 1843 m. naujai sudarytai Kauno gubernijai. Šis administracinis suskirstymas nepakito iki 1915 m., tik 1819 m. nuo Vilniaus gubernijos Telšių apskrities buvo atskirta ir Kuršo gubernijai atiduota Palanga su apylinkėmis.

1915 m. Lietuvą užėmė Vokietijos kariuomenė. Vokiečių okupacinė valdžia įvedė savo administracinį Lietuvos suskirstymą. Lietuvos teritorija buvo padalinta į 44 apskritis. Telšių apskrities teritorija sumažėjo, nes buvusioje Telšių apskrities teritorijoje buvo įsteigtos savarankiškos Kretingos ir Sedos apskritys. 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, gruodžio 17 d. Vidaus reikalų ministras išleido aplinkraštį, kuriuo buvo atkurtos apskričių viršininkų institucijos. 1919 m. liepos 1 d. įstatymu nustatytos 20 tuometinių apskričių ribos. Telšių apskrities Tryškių valsčius prijungtas prie Šiaulių apskrities. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietinei kariuomenei įvykdyta ir administracinė reforma, bet apskritys išliko. 1950 m. buvo panaikintos apskritys ir valsčiai, o vietoj jų įkurtos sritys, rajonai ir apylinkės.

Telšių apskritis atkurta 1994 m. liepos 19 d. priėmus LR Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, kurio 5 straipsnyje patvirtintos apskritys ir jų teritorijos, tarp jų ir Telšių apskritis su centru Telšiuose. Telšių apskričiai priskirtos Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybių teritorijos. 2000 m. Plungės rajonas padalytas į Plungės rajono ir Rietavo savivaldybes.

[taisyti] Teritorija

Apskrities teritorija išsidėsčiusi Nemuno ir Ventos baseinuose, Žemaičių aukštumoje, šiaurėje pereina į Ventos vidurupio žemumą. Tankus upių ir upelių tinklas, daug įvairaus dydžio vaizdingų ežerų. Miškingumas 32,3 %, miškai tolygiai pasiskirstę apskrities teritorijoje.

Telšių apskrities plotas 4350 km2, arba 6,7 % visos Lietuvos teritorijos. Žemės ūkio naudmenos užima 52,7 %, miškai - 33 %, vandenys - 3 %, užstatyta teritorija – 2,4 %, kita žemė – 6 % viso apskrities žemės ploto. Teritoriją kerta 1-ojo rango automagistralė Vilnius – Klaipėda, tarptautinis transporto koridorius TINA (Vilnius – Šiauliai – Klaipėda), tarptautinė geležinkelio linija Minskas – Vilnius – Šiauliai – Klaipėda. Magistralinių ir krašto kelių tankumas yra didžiausias tarp visų apskričių.

Miestuose gyvena 59 proc., o kaimuose – 41 proc. visų apskrities gyventojų. Rajonų centruose gana išvystyta pramonė. Etnografiniu atžvilgiu visa apskritis yra Žemaitijoje, iki pat mūsų dienų kasdieniame gyvenime kalbama žemaičių tarme. Apskrities centras Telšiai, nuo seno vadinami Žemaičių sostine.