Šiaulių apskritis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|
| Apskritis | LT-SA |
| Administracinis centras | Šiauliai |
| Apskrities viršininkas | Alvydas Šedžius |
| Regionas | Žemaitija (vakarai) Aukštaitija (rytai) |
| Plotas - Iš viso - Procentas |
2-a pagal dydį 8 540 km² 13,1 % |
| Gyventojų - Iš viso (2005) - Procentaliai - Tankis |
4-a pagal gyventojus 360 755 10,5 % 42,2/km² |
 |
|
Šiaulių apskritis - viena iš dešimties Lietuvos apskričių, esanti šalies šiaurinėje dalyje.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] 1775-1915 m.
Stanislovui Augustui, pradėjus vykdyti administracinę reformą, 1764 m. visa Žemaitija, sujungus po kelis pavietų teismus buvo padalyta į Telšių ir Raseinių apskritis. 1775 m. vietoje Telšių teismo apskrities Abiejų Tautų Respublikos Seimas įsteigė Šiaulių reparticiją, į kurią pavieto teisėmis įėjo Šiauliai, Beržėnai, Didieji Dirvėnai, Mažieji Dirvėnai, Tendžiogala, Josvainiai, Palanga, Plateliai, Telšiai, Rietavas, Patumšiai, Biržuvėnai, Medingėnai, Pavandenė ir Karklėnai. 1776 m. į Seimą buvo renkami po 3 atstovus nuo Šiaulių ir Raseinių reparticijų. Be to, Žemaitijos bajorai rinkdavosi į savo seimelį Raseiniuose.
1791 m. lapkričio 2 d. Seimo įstatymu Žemaitija buvo padalyta į 3 reparticijas - Raseinių, Telšių ir Šiaulių. 1793 m. reparticijos pavadintos žemėmis. Šiaulių žemei liko Beržėnai, Biržuvėnai, Didieji ir Mažieji Dirvonėnai, Karklėnai, Šiauliai, Užventis, dalis Kražių pavieto, dalis Veliuonos pavieto, dalis Tendžiogalos pavieto bei Viduklės pavieto Radviliškio, Šiaulėnų ir Kurtuvėnų parapijos. 1792 m. vasario 14 d. Šiaulių bažnyčioje susirinko pirmasis Šiaulių žemės seimelis, kuris prisiekė Gegužės 3 d. Konstitucijai. Buvo išrinkta taip pat karinė - civilinė savivaldos institucija - komisija, kurią sudarė 15 nekilnojamąjį turtą turėjusių bajorų ir 3 miestiečiai. Tačiau 1792 m. gegužės mėn. prasidėjo Rusijos kariuomenės intervencija.
1795 m. imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją padovanojo grafui Zubovui, tačiau tų pačių metų spalio 10 d. vardiniu įsaku Šiaulių miestelį "išėmė" iš Šiaulių ekonomijos žemių ir suteikė jam apskrities miesto teises. 1801 m. imperatorius Aleksandras I Lietuvos guberniją padalijo į Vilniaus ir Gardino gubernijas. Vilniaus guberniją sudarė 11 pavietų, tame tarpe ir Šiaulių pavietas. 1842 m. gruodžio 18 d. Nikolajus I įsakė įkurti Kauno guberniją, sudarytą iš 7 apskričių, iš kurių didžiausia buvo Šiaulių apskritis. 1897 m. Šiaulių apskrities plotas buvo 6498 kvadratiniai varstai su 3937 gyvenamų vietovių, kuriose gyveno 239 tūkst. gyventojų. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, vokiečių okupacinė valdžia sudarė Šiaulių, Kuršėnų ir Joniškėlio kreizus.
[taisyti] 1918-1953 m.
1918 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Taryba kreipėsi į gyventojus, ragindama steigti parapijų savivaldybes. Tačiau Šiauliuose, kur didelę įtaką turėjo socialdemokratai, buvo nutarta steigti demokratines savivaldybes su rinkimuose renkamais valdžios organais. Gruodžio 1 d. įvykusiame valsčių ir parapijų atstovų susirinkime buvo sudaryta komisija suvažiavimui organizuoti. Jos nariai teisininkai Kazimieras Venclauskis, Stasys Lukauskis ir Rapolas Skipitis pasirūpino, kad suvažiavimas ir rinkimai būtų teisėti. Buvo numatyta sudaryti sprendžiamąją instituciją - apskrities tarybą, į kurią įeitų po 3 valsčių ir miestų atstovus ir vykdomąją instituciją - 12 narių valdybą.
Apskrities valdžią pripažino trys savivaldūs miestai - Šiauliai, Joniškis ir Žagarė, bei 9 valsčiai. Gruodžio 7 - 8 d. vykusiame suvažiavime apskrities tarybos ir valdybos pirmininku buvo išrinktas K.Venclauskis. Tačiau 1919 m. sausio 1 d. Šiaulius užėmė bolševikai. Vasario mėn. buvo sudaryta apskrities darbininkų taryba, kurios vadovu paskirtas Stasys Brašiškis. Kovo 11 d. vokiečiai išvijo bolševikus ir jau kovo 13 d. apskrities valdyba atnaujino savo veiklą. Buvo įsteigti finansų, švietimo, miškų, ūkio, maisto ir apsaugos skyriai. Nutarta kiekvieną penktadienį rengti apskrities valdybos posėdžius, kuriuose privalėjo dalyvauti visų valsčių atstovai. Teko prašyti ir Valstybės tarybos finansinės paramos, nes apskrities kasą pavogė bolševikai. 1919 m. kovo 28 d. sušauktas valsčių atstovų suvažiavimas apskrities tarybos ir valdybos pirmininku vėl išrinko K.Venclauskį. Vasarą valdyba išsinuomojo grafams Zubovams priklausiusį namą Dvaro g. 24 a.
1919 m. pavasarį subyrėjo Akmenės apskritis ir keli jos valsčiai nutarė prisijungti prie Šiaulių apskrities. Liepos 1 d. Lietuvos Respublikos apskričių sienų ir jų centrų įstatymą Šiaulių apskričiai buvo priskirti šie valsčiai: Šiauliai, Žagarė, Skaisgiris, Joniškis, Kriukai, Pašvitinys, Linkuva, Pakruojis, Lygumai, Meškuičiai, Gruzdžiai, Šakyna, Kuršėnai, Šaukėnai, Padubysis, Pakapė ir Šiaulėnai. Rugpjūčio 14 d. be jų dar prisijungė Užventis, Vaiguva, Kužiai ir Raudėnai, rugpjūčio 16 d. Tryškiai, rugpjūčio 18 d. Kruopiai, rugsėjo 4 d. Klovainiai, rugsėjo 11 d. Papilė. 1923 m. vykusio pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Šiaulių apskrityje gyveno 176 628 gyventojai ir buvo 27 346 ūkiai.
Be apskrities savivaldybės savo 1918 m. gruodžio 18 d. aplinkraščiu vidaus reikalų ministras Vladas Stašinskas įsteigė ministrui pavaldaus apskrities viršininko instituciją. Pirmuoju Šiaulių apskrities viršininku 1919 m. birželio mėn. buvo paskirtas apskrities valdybos narys Mečys Jurgelys. Tačiau iš karto kilo konfliktas tarp norėjusio savo valdžios galią parodyti apskrities viršininko ir apskrities savivaldybės valdybos. Nenorint eskaluoti dvivaldystės apskrities viršininku buvo paskirtas Antanas Jasnauskas. 1924 m. Seimas sujungė apskrities viršininko ir apskrities savivaldybės valdybos pirmininko pareigybes. Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo apskrities viršininko įgaliojimai buvo dar padidinti, apskrities tarybos nebebuvo renkamos. 1937 m. Šiaulių apskritis užėmė 6042 kv. km plotą, turėjo 210 tūkst. gyventojų ir buvo didžiausia Lietuvoje.
1940 m. TSRS okupavus Lietuvą senoji administracinė - teritorinė valdymo struktūra - apskritys, valsčiai, miestai buvo palikta. 1950 m. birželio 20 d. Lietuvoje buvo įvesta nauja administracinio - teritorinio suskirstymo sistema. Apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta į keturias sritis: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Šiaulių sritį sudarė 24 rajonai. 1953 m. sritys buvo panaikintos, pagrindiniu administraciniu - teritoriniu vienetu liko rajonai.
[taisyti] Atkūrimas
1994 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, pagal kurį Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į apskritis ir savivaldybes. Apskrities savivalda nebuvo atkurta. Apskrities viršininko administracija tapo valstybės valdžios dalimi.
2004 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 352 "Dėl Šiaulių apskrities herbo tvirtinimo" patvirtintas Šiaulių apskrities herbas ir vėliava. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas.
[taisyti] Apskrities viršininkai
- 1919 m. - Mečys Jurgelys
- 1919 m. - Antanas Jasnauskas
- 1920 m. - Antanas Paškanis
- 1922 m. - P. Gruzdas
- 1925 m. sausio 20 d. - Mečys Jurgelys
- 1925 m. gegužės mėn. - Bronislovas Stosiūnas
- 1926 m. rugsėjo 15 d. - Ignas Urbaitis
- 1926 m. gruodžio 19 d. - Bronislovas Stosiūnas
- 1927 m. kovo 31 d. - Antanas Staškevičius
- 1928 m. sausio 16 d. - Antanas Pranculis
- 1929 m. lapkričio 5 d. - Bonifacas Petrauskas
- 1930 m. kovo 15 d. - Antanas Staškevičius
- 1930 m. rugpjūčio 8 d. - Jurgis Kubilius
- 1933 m. gruodžio 4 d. - Bonifacas Petrauskas
- 1934 m. kovo 28 d. - Kostas Kalendra
- 1937 m. birželio 26 d. - Alfonsas Pimpė
- 1941 m. rugpjūčio 3 d. - Jonas Noreika
- 1995 m. vasario 15 d. - Alvydas Šedžius (apskrities valdytojas)
- 1997 m. sausio 30 d. - Vincas Girnius
- 1997 m. gruodžio 19 d. - Zenonas Stundžia
- 2000 m. gruodžio 15 d. - Laisvūnas Neimanas
- 2001 m. liepos 27 d. - Alvydas Šedžius.
[taisyti] Savivaldybės
Šiaulių apskrities teritorijoje yra septynios savivaldybės:
- Akmenės rajono
- Joniškio rajono
- Kelmės rajono
- Pakruojo rajono
- Radviliškio rajono
- Šiaulių rajono
- Šiaulių miesto
[taisyti] Miestai
Apskrityje yra 14 miestų, iš kurių didžiausi:
[taisyti] Nuorodos
| Lietuvos apskritys |
|
Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis |
|
Šiaulių apskritis |
|
Akmenės rajonas | Joniškio rajonas | Kelmės rajonas | Pakruojo rajonas | Radviliškio rajonas | Šiaulių miestas | Šiaulių rajonas |
