Viekšniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Viekšniai

56°14′20″N, 22°30′50″E

Valstybė:

Lietuva

Savivaldybė:

Mažeikių rajono savivaldybė

Gyventojų (2006):

2 211

Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė)
Vardininkas:	Viekšniaĩ
Kilmininkas:	Viekšnių̃
Naudininkas:	Viekšniáms
Galininkas:	Víekšnius
Įnagininkas:	Viekšniaĩs
Vietininkas:	Viekšniuosè

Viekšniai – miestas Mažeikių rajone prie Ventos upės, 13 km į pietryčius nuo Mažeikių. Viekšnių seniūnijos centras. Yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir parapija, vidurinė mokykla.

[taisyti] Istorija

Paminklas broliams prof. Mykolui, Vaclovui ir Viktorui Biržiškoms ir jų tėvams atminti, past. 1995 m.

Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, past. 1854 m.

Viekšnių Stebukladario Sergiejaus Radoniešio cerkvė, past. 1875 m.

Viekšnių žemė rašytiniuose šaltiniuose minima IX amžiuje. XVI a. istoriniuose šaltiniuose minimas Viekšnių mietelis ir dvaras. Jį valdė Sapiegų ir Gorskių giminės. 1528 m. karinės prievolės sąrašuose nurodyta, kad Viekšnių valsčiuje gyveno 33 bajorų šeimos. 1634 m. pastatyta bažnyčia. 1656 m. miestelį visiškai sunaikino švedai. Pats miestelis išaugo XVI-XVIII amžiuje. XVII a. pabaigoje Viekšniai buvo nemažas Šiaurės Lietuvos prekybos centras. 1792 m. Viekšniams suteiktos Magdeburgo teisės. Miestelį dažnai niokojo įvairios nelaimės: marai, badas, gaisrai, ligos.

XVII a. Viekšniuose apsigyveno žydai. Jie buvo įsikūrę nuo dabartinio tilto per Ventą einant link malūno. Dabartiniame miestelio centre ir Akmenės gatvėje buvo daugiausia žydų parduotuvių, amatininkų dirbtuvėlių. 1766 m. Viekšnių žydų Kahalas jau priskaičiavo 271 savo bendruomenės narius. 1775 m. inventorinėje knygoje yra minima per dešimt žydiškų pavardžių. 1847 m. miestelyje jau gyveno 1120 žydų. Buvo pastatyta sinagoga. Apie 1860 m. rabinas Aba Joffe pastatė vaistinės pastatą.

1858 m. gegužės 28 d. Kauno gubernijos Šiaulių apskrities, Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše (revizskaja skazka) buvo užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1897 m. Rusijos carinės vyriausybės gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2951 gyventojas, tarp jų - 1646 žydai. Tai sudaro 56 % visų gyventojų. Veikė net kelios chedros - pradinės mokyklos 7 - 13 metų berniukams, „Toros” ir jos komentarams mokyti ir aukštesniojo „Ješivos” mokykla. Vieni šaltiniai teigia, kad buvo dvi sinagogos. Viena - žiemai, kita - vasarai. Kiti šaltiniai teigia, kad buvo net trys sinagogos, veikė žydų labdaros draugija „Linat Hazedek”.

Viekšnių žydų kapinės, 2005 m.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Viekšnių žydai, kaip ir kiti, buvo ištremti į Rusijos gilumą. Po karo į Viekšnius sugrįžo tik apie 300 žydų. Dalis jų žuvo kare ar mirė iš bado. Dalis jų per Odesos (Ukraina) uostą išvyko į Palestiną, Pietų Ameriką.

1918 m., sekdama „madą”, Viekšniuose įsikūrė komunistinė kuopelė. Jai vadovavo Ch. Zarcinas. Grįžę po karo žydai skubiai ėmėsi darbo. Atstatė gerokai nuo karo nukentėjusius Viekšnius. Vėl ėmėsi prekybos, turgaus verslo. 1924 m. įsteigė žydų liaudies banką. Jame buvo 31 narys. Pradėjo veikti žydų vaikų mokykla. Atsidarė biblioteka. Susikūrė dramos būrelis. Pradėjo burtis įvairūs jaunimo judėjimai.

XVI a. pabaigoje Viekšniuose jau buvo bažnyčia, kurią pasisavino evangelikai reformatai. Bažnyčiai 1626 m. dovanotas Milių kaimas. 1634 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1680 ir 1816 m. atnaujinta. 1841 m. patvirtintas inžinieriaus Keršteino mūrinės bažnyčios projektas. 1854 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Altoriai perkelti iš senosios. 1915 m. birželio 14 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė ir sugriovė. Klebono V. Jarulaičio rūpesčiu 1915 m. pastatyta laikina. Kunigas Valentinas Gudavičius su parapijiečiais bažnyčią 1921 m. atstatė. Atstatant stengtasi išsaugoti jos pirmykštę išvaizdą. Langai pasiaurinti, padaryti 2 nauji. 1939 m. spalio 23 d. bažnyčios bokšte kilo gaisras, nukrito varpai. Viekšnių bažnyčia kryžminio plano, vienabokštė, įrengti 5 altoriai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora.

Vytauto Didžiojo paminklas

Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Čia pradėta statyti cerkvė, kurios statybos darbus prižiūrėjo šventikas Vasilij Krukovskij. 1875 m. liepos 20 d. statyba buvo baigta ir cerkvė pašventinta. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergiejaus Radoniešio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais.

Iki nepriklausomybės atgavimo Viekšniai buvo miesto tipo gyvenvietė, o 1995 m. tapo miestu. 1998 m. rugpjūčio 4 d. Prezidento dekretu patvirtintas Viekšnių herbas. Iki 2000 m. priklausė Akmenės rajonui.

[taisyti] Etimologija

Viekšnių miestelio pavadinimo kilmė siejama su daugybe pasakojimų. Vienas iš jų teigia, kad visas plotas buvo apaugęs vinkšnomis. Čia apsigyvenę žmonės ir ėmė miestelį vadinti šiuo vardu.

[taisyti] Literatūra

Leopoldas Rozga, Bronius Kerys. Viekšniai (Mažeikių rajonas). Utena, 2005, 40 p. ISBN 9955-676-09-4.

[taisyti] Nuorodos

[taisyti] Galerija

Viekšniai. Bendras vaizdas	Viekšnių senosios vaistinės muziejus
			Aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus (1809-1863) memorialinis muziejus Viekšniuose
Mažeikių gatvė	Paminklinis akmuo žuvusiems kariams 1919 m. ties Viekšniais	Sveikatos namai	Viekšnių senosios kapinės
Viekšnių malūnas (past. 1897) - technikos paminklas