Šeduva
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Šeduva | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  |
||||||||||||||||
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Radviliškio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2006): | 3 222 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Šeduva - miestas Radviliškio rajone, 18 km į rytus nuo Radviliškio. Šeduva turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Mieste yra Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1649 m.), globos namai.
Netoli miesto yra Šeduvos viensėdis.
[taisyti] Istorija
Šeduva minima nuo 1539 metų. 1654 m. birželio 25 d. gavo Magdeburgo teises. Miestui buvo suteikta savivalda su burmistro ir tarėjo bei vaito ir skolininkų teismais. Buvo suteiktas herbas. 1775 m. seniūnija kartu su miestu padovanota kunigaikščiui Stanislovui Poniatovskiui. Po 1776 m., panaikinus mažesnių miestelių Magdeburgo teises, 1779 m. kunigaikštis su miestiečiais pasirašė sutartį, kuria Šeduvai buvo palikta savivalda.
Miestas dažnai degė (1678 m., 1795 m., 1798 m.). Po 1795 m. gaisro buvo išleista speciali instrukcija, kurioje nurodyta, kad naujai planuojant sklypus, reikia kiek ištiesinti senąsias posesijas, bet taip, kad nebūtų pažeistos turgaus aikštės ir gatvių linijos. Buvo uždrausta statyti namus be kaminų. Gyvenamųjų namų fasadai turėjo būti atsukti į turgaus ar gatvės pusę. Miestelėnai, kurie neišgalėjo prie turgaus aukštės statyti geresnių namų, privalėjo savo sklypus parduoti. Iki baudžiavos panaikinimo Šeduva buvo vienintelis Lietuvos miestelis, išsikovojęs miesto teises ir pagal įstatymus prilygstąs apskrities miestams.
Po 1863 m. sukilimo numalšinimo rotušėje buvo įkurta stačiatikių cerkvė. 1870 m. cerkvę nutarta statyti aikštės viduryje (architektas U. Golinevičius). 1879 m. ji pastatyta miesto centrinėje aikštėje vietoj ten stovėjusio jubiliejinio paminklo, skirto Romos popiežiaus nuncijaus atvykimui pažymėti. 1934 m. cerkvė buvo nugriauta.
Mieste vystėsi pramonė ir plėtėsi prekyba. Pagrindinės prekės buvo grūdai, linai, sėmenys, kiaulės ir žąsys; vykdavo arklių turgus. Buvo gausybė užvažiuojamųjų kiemų. 1871–1873 m., nutiesus Radviliškio–Daugpilio geležinkelį, pagrindine prekių ir keleivių pervežimo bei pašto ryšių linija tapo geležinkelis. XIX a. pabaigoje Šeduvoje, be malūnų, dar buvo statomi sandėliai. Apie 12 to meto pirklių turėjo antros gildijos pažymėjimus. 1897 m. žydai Šeduvoje sudarė 61% gyventojų ir vyravo beveik visose ūkinės veiklos srityse.
1994 m. gegužės 23 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Kultūra
| Šeduvos miesto seniūnija | |
|---|---|
| Savivaldybė: | Radviliškio rajono |
| Administracinis centras: | Šeduva |
| Plotas: | 5,50 km² |
| Gyventojai: | 3270 (2005 m.) |
| Gyventojų tankumas: | 595 žm./km² |
| Kaimų skaičius: | 0 |
| Seniūnas: | Kostas Dočkus |
| Žemėlapis | |
| - | |
Pats seniausias XVII a. objektas ir kultūros vertybė yra Šeduvos Romos katalikų bažnyčia (ATV579). Yra Šeduvos kraštotyros muziejus. Šeduvos kultūros namų folkloro ansamblis „Šeduva“ 2005 m. pelnė „Aukso paukštės“ geriausio kaimo folkloro ansamblio vardą. Įspūdinga aplinka pasižymi Šeduvos malūnas - modernūs svečių namai, kavinė su tradicine lietuvių virtuve, galima pajodinėti žirgais.
[taisyti] Nuorodos
| Radviliškio rajono seniūnijos |
|
Aukštelkų seniūnija | Baisogalos seniūnija | Grinkiškio seniūnija | Pakalniškių seniūnija | Radviliškio seniūnija | Radviliškio miesto seniūnija | Sidabravo seniūnija | Skėmių seniūnija | Šaukoto seniūnija | Šeduvos seniūnija | Šeduvos miesto seniūnija | Šiaulėnų seniūnija | Tyrulių seniūnija |
