Panevėžio apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

**Panevėžio apskritis**

Apskritis	LT-PA
Administracinis centras	Panevėžys
Apskrities viršininkas	Gema Umbrasienė
Regionas	Aukštaitija
Plotas - Iš viso - Procentas	4-a pagal dydį 7 881 km² 12,1 %
Gyventojų - Iš viso (2005) - Procentaliai - Tankis	5-a pagal gyventojus 292 376 8,5 % 37,1/km²

Panevėžio apskritis - Lietuvos šiaurės rytinėje dalyje esanti apskritis. Apskrities sostinė - Panevėžys.

Šiuo metu Panevėžio apskritį sudaro Panevėžio miesto bei Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijos.

Pagal užimamą plotą Panevėžio apskritis yra ketvirtoji apskritis Lietuvoje. Miestai ir gyvenvietės sudaro 20,2 tūkst. ha, pramonės įmonės ir keliai - 14,5 ha, žemdirbystės plotai - 482,2 tūkst. ha, miškai - 210,9 tūkst. ha, vandenys - 20,0 tūkst. ha, kitos paskirties plotai - 40,6 tūkst. ha.

[taisyti] Turizmas

Turistus ir keliautojus regione priima 9 viešbučiai ir 7 kaimo sodybos. Veikia 8 turizmo agentūros ir 3 turizmo informacijos centrai, kurie siūlo poilsį pagal kiekvieno pomėgius ir pageidavimus.

[taisyti] Pramonė

Panevėžio apskrityje sukuriama virš 3,4 mlrd. Lt BVP. Vienam apskrities gyventojui tenka 10,6 tūkst. Lt (2,6 tūkst. JAV dolerių).

126 pramonės įmonėse dirba per 20 tūkst. darbuotojų. 2003 metais apskrities pramonės įmonės pardavė produkcijos už beveik 2 mlrd. Lt. Tai sudaro apie 9% visos šalies pramonės produkcijos. Beveik pusę (47 procentus) pramonės produkcijos pagamina maisto ir gėrimų pramonės įmonės.

[taisyti] Miestai

Apskrityje yra 11 miestų, iš kurių didžiausi:

[taisyti] Istorija

Panevėžio apskrities pirmtaku laikytina Upytės žemė, susikūrusi pietinėje dabartinės apskrities dalyje. Upytės žemei jame priskiriami kunigaikščiai Ruškaičiai - Butautas, Kitenis, Kintibutas, Plikienė, Višlys, Vižeikis. Kunigaikščio valdžia Upytėje jau buvo paveldima. Kunigaikščių sąraše Upytės kunigaikščiai vardijami trečioje vietoje, iš karto po žemaičių kunigaikščių. Tai rodo gana aukštą jų padėtį, o kartu ir pačios Upytės žemės svarbą lietuvių žemių konfederacijoje. Rašytiniame šaltinyje Upytės žemės pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1254 m., Rygos arkivyskupui Albertui ir Livonijos ordino magistrui dalijantis Žiemgalą.

XIV a. Lietuvoje minimi Didžiojo kunigaikščio vietininkų valdomi valsčiai, sudaryti iš buvusių žemių ar dalinių kunigaikštysčių. Tokiu valsčiumi tapo ir Upytės žemė. 1413 m. sudarytos Vilniaus ir Trakų vaivadijos, į pastarosios sudėtį pateko ir Upytės valsčius. Tuomet buvo galutinai sulietuvinti Upytės valsčiaus pakraščiai, pirmą kartą paminėti stambiausi dabartiniai miestai: 1455 m. - Biržai, 1480 m. - Kupiškis, 1497 m. - Pasvalys, 1499 m. - Rokiškis, 1503 m. - Panevėžys. XVI a. viduryje Upytės valsčių sudarė Šeduvos ir Panevėžio miesteliai ir 58 vaitystės su 359 kaimais. Tačiau Upytė pamažu neteko savo reikšmės.1548 m. Upytės valsčiaus teismų posėdžiai vyko Krekenavoje, o 1554 m. jau Panevėžyje. 1576 m. karalius Steponas Batoras davė leidimą šiame mieste statyti teismo pastatą.

1565-1566 metais Lietuvoje vyko administracinė ir teismo reforma, po kurios įsigaliojo naujas valstybės administracinis padalijimas, sukurta nauja teismų sistema. Valsčiai buvo jungiami po keletą ir sudarė pavietus, kurie įėjo į vaivadijas. Upytės pavietas kartu su Kauno, Gardino, Lydos ir Trakų pavietais įėjo į Trakų vaivadiją. Nors administracinis centras iš Upytės išsikėlė, jos pavadinimą teritorinis darinys išlaikė dar beveik 300 metų.

Pavietuose buvo sudaromi seimeliai, kuriuose galėjo posėdžiauti visi pavieto bajorai. Seimeliai sprendė mokesčių, pavieto iždo, pavieto karinių dalinių, pareigūnų rinkimo reikalus. Seimeliuose buvo svarstomi ir valstybės reikalai, renkami atstovai į valstybės Seimą. 1717 m. seimelių įgaliojimai buvo susiaurinti. Seimeliui vadovavo aukščiausias pavieto pareigūnas - maršalka. Seimelis rinko vėliavininką, pranešdavusį bajorams apie visuotinį šaukimą, mokesčių rinkiką ir kitus pareigūnus. Paviete veikė pilies teismas, nagrinėjęs kriminalines bylas, ir žemės teismas, sprendęs ginčus dėl žemės. Pavieto teismai veikė Panevėžyje, 1614 m. pastatyti pastatai, iš kurių vienas, buvęs teismo archyvas išliko iki šių dienų.

1795 m. Lietuva buvo prijungta prie Rusijos. Buvo paliktos senos Upytės pavieto ribos, tik pats pavietas pavadintas apskritimi. Iki 1843 m. Upytės apskritis įėjo į Vilniaus guberniją. Iki XIX a. antros pusės liko ir seimeliai, bet jų funkcijos nuolat buvo siaurinamos, o dalyvių skaičius mažinamas. 1817 m. Upytės apskrities seimelyje galėjo dalyvauti 253 bajorai, 1837 m. - 67 bajorai, 1849 m. - 37 bajorai. Po 1863 m. sukilimo seimeliai iš viso panaikinti. Zemskiniai teismai pavadinti apskričių policijos valdybomis, o zemskiniai ispravnikai - apskričių ispravnikais. Ispravniką ir jo padėjėją ėmė skirti gubernatorius.

1915 m. okupavę Lietuvą vokiečiai pertvarkė administracinį padalijimą. Apskritys, pavadintos kreizais, buvo susmulkintos. Jų administraciją sudarė viršininkas ir jo patarėjai. Iš buvusios Panevėžio apskrities išskirtas Biržų kreizas. 1919 m. Lietuva suskirstyta į 20 apskričių. Panevėžio apskritis sumažėjo, nes buvo sudaryta Biržų apskritis. Apskritims vadovavo apskričių viršininkai, atstovavę centrinei valdžiai. Be to, veikė apskričių tarybos ir valdybos, kurios nuo 1931 m. buvo visiškai apskričių viršininkų kontroliuojamos. Pirmasis lietuvis Panevėžio apskrities viršininku 1918 m. spalio mėnesį buvo išrinktas Pranas Dauguvietis, režisieriaus Boriso Dauguviečio tėvas.

Apskrities administracijai buvo pavestas tvarkos ir įstatymų vykdymo užtikrinimas, rūpinimasis visuomenės gerove. Apskritis rūpinosi švietimu, sveikatos apsauga, socialine rūpyba, kelių tiesimu. Visiems šiems reikalams pinigų nuolat trūko ir ne visus būtinus poreikius sugebėta įgyvendinti.

1935-1936 m. A. Jakšto prospekte Panevėžyje buvo pastatyti Apskrities savivaldybės rūmai, suprojektuoti inžinieriaus P. Lelio. Juose įsikūrė Apskrities viršininko administracija, Apskrities policijos valdyba, Mokesčių inspekcija ir kitos apskrities įstaigos. Tuo metu tai buvo vienas iš stambiausių miesto pastatų.

1940 m., kai rusai okupavo Lietuvą, apskrities viršininku paskirtas Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos narys Kazimieras Jonušas, nuo lapkričio mėn. - Apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas. Vokiečių okupacijos metais apskrities administracija vykdė jų diktuojamą politiką. 1946 m. sudaryta Kupiškio apskritis, jai priskirti ankščiau Panevėžio apskričiai priklausę Kupiškio, Subačiaus, Šimonių, Viešintų valsčiai, o 1947 m. sudarytai Pasvalio apskričiai - Pumpėnų ir Pušaloto valsčiai. 1950 m. įvykdyta administracinė reforma, vietoje valsčių sudarytos apylinkės ir rajonai, o apskritys panaikintos. Vietoj jų sudarytos 4 sritys, buvusi Panevėžio apskritis pateko į Šiaulių sritį.

1994 m. priimtas įstatymas vėl įteisino apskritis, atkurta ir Panevėžio apskritis.