Parvati
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Parvati (Parvatė) (sanskritu/hindi, पार्वती Pārvatī, „kalnietė“) — induizmo mitologijoje vienas iš Devi, Šyvos žmonos veidų (hypostasis).
Pasak mito, pirmoji Šyvos žmona Satė po susideginimo šventojoje ugnyje, po kurio laiko, gimė kaip Uma, kalnų valdovo Himavato ir apsaros Menakos duktė. Tam kad užkariautų Šyvos širdį, Uma apsigyveno netoli jo, ant Kailasos kalno, tačiau Šyva, atsidavęs griežtai askezei, nekreipė dėmesio į jos rodomą draugiškumą. Dievai, norėdami, kad Šyva susilauktų sūnaus, sugebančio nugalėti asurą Taraką — Indros priešą, pasiuntė Kamą, kad šis sužadintų jame meilę Umai, bet Šyva sudegino jį savo trečiosios akies ugnimi. Tada pati Uma atsidavė Šyvą aukštinančiai askezei. Bandydamas jos atsidavimą, Šyva apsireiškė jai jauno brahmano pavidalu ir ėmėsi apkalbėti Šyvą, tai yra pats save. Uma atsisakė tikėti apkalbomis, ir Šyva, sužavėtas jos atsidavimo ir grožio, nutarė ją vesti. Po ištisus metus trukusios vestuvinės nakties Umą imta vadinti Parvate. Šioje santuokoje gimė Tarakos nugalėtojas Skanda (arba Kartikėja). Jo brolis – dievas Ganeša, turintis dramblio galvą.
[taisyti] Nuorodos
- Parvati
- Senovės Indijos mitai.- Vilnius, 1989.- p.181.
