Sati (induizmas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sati (sanskritu/hindi सती, „esančioji“) — induizmo mitologijoje Dakšos duktė ir Šyvos (Rudros) žmona.
Mite apie Sati atskleista pirminė priešprieša tarp brahmanizmo ir Šyvos kulto. Pasak šio mito, Dakša, savo dukros svayaṃvara („vyro išrinkimo“) apeigos metu, nepakvietė Šyvos, nes nepripažino jį esant dievu. Tačiau Sati nenorėjo kito vyro ir, kai ji metė į orą girliandą, skirtą savo vyrui, ši pagal jos norą nukrito ant netikėtai pasirodžiusio Šyvos kaklo. Nesusitaikydamas su Sati pasirinkimu, Dakša neprileido Šyvos prie aukojimo, kuriame dalyvavo visi likę dievai. Įsižeidusi Sati pareikalavo, kad Šyva sutrukdytų aukojimui, o pati, neatlaikiusi pažeminimo, metėsi į šventąją ugnį ir sudegė (būtent dėl to terminu „sati“ Indijoje buvo vadinamos našlės, susidegindavusios savo vyro laidojimo lauže). Šyva, kartu su apdegusiu Sati kūnu, ilgai klaidžiojo po pasaulį, kol Višnus nesukapojo jo į daugybę gabalų ir neišbarstė palaikus, ir ten, kur jie nukrito, susiformavo vietos, kurias lanko piligrimai. Po kurio laiko Sati užgimė kaip Parvati, naujoji Šyvos žmona. (Linga Purana I 100; Bhagavata purana IV 5 ir kt.)
