Himavatas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Himavatas (kitaip Himalajus ar Himavanas, sanskritu/hindi: हिमवान्, „snieginis“), induizmo mitologijoje dievas, personifikuojantis Himalajų viršūnę, rakšų, pišačų ir jakšų būveinę.
Himavatas buvo apsaros Menakos (Menos) vyru, susilaukęs nuo jos sūnaus Mainakos (vienintelė iš kalnų viršūnių, pasilikusi su sparnais, po to, kai Indra nupjaustė kalnų sparnus), ir dukterų Parvati (Šyvos žmona) bei Gangos.
