Izotopas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Izotopai - cheminių elementų atmainos, turinčios vienodą branduolio krūvį, bet skirtingą atominę masę. Skirtingi izotopai praktiškai nesiskiria cheminėmis savybėmis, tačiau skiriasi atomine mase, branduolio sandara (turi daugiau neutronų) bei branduolio savybėmis (radioaktyvaus skilimo pusperiodžiu, radioaktyvumo pobūdžiu, kritine mase ir pan.).
Kiekvienas branduolys susideda iš tam tikro skaičiaus nuklonų, dalis kurių yra protonai, o dalis - neutronai. Vienodą skaičių protonų turintys branduoliai priklauso tam pačiam elementui, bet neutronų skaičius tokiuose branduoliuose gali skirtis, pvz., galima situacija, kai du vienodą skaičių nuklonų turintys branduoliai priklauso skirtingiems elementams.
Dauguma atvejų skirtingi to paties elemento izotopai savo atomine mase skiriasi gana nežymiai, todėl izotopus atskirti gana keblu. Vienintelė ryškesnė išimtis - vandenilio izotopai - protis, du kartus už jį sunkesnis deuteris ir tris kartus sunkesnis tritis: šiuos izotopus gana nesunkiai galima atskirti, distiliuojant ar elektrolizės būdu.
Kai kurie izotopai smarkiai skiriasi savo branduolių savybėmis - yra stabilesni, ar, atvirkščiai - lengviau skylantys už kitus, todėl naudojami branduoliniuose reaktoriuose, branduoliniuose ginkluose ir pan.
Daugiausiai izotopų turintis cheminis elementas yra polonis