Didžioji depresija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dorotos Langens nuotrauka Migruojanti motina bedarbė žirnių rinkėja 32 metų amžiaus su septyniais vaikais, Kalifornijoje, Nipome, 1936 metų kovo mėnesį

Didžioji depresija (arba Didžioji krizė) – didžiausia kapitalistinio ūkio krizė, vykusi 1929 – 1933 metais ir apėmusi visas ūkio šakas ir valstybes.

Krizė prasidėjo Jungtinėse Amerikos valstijose po juodojo ketvirtadienio (pagal kitus šaltinius keletą mėnesių anksčiau), po panikos Niujorko vertybinių popierių biržoje Volt Strite 1929 m. spalio 24 d. kai staigiai nukrito akcijų kainos, po ko prasidėjo bankrotų ir įsiskolinimų virtinė, kuri išplito į visas kapitalistines valstybes. Krizę mažiau pajuto valstybės, neturinčios plačiau išvystytos pramonės. Po bankrotų ir gamyklų užsidarymo milijonai žmonių tapo bedarbiais, JAV bedarbystė pasiekė 1/3 darbingo amžiaus gyventojų. Darbo netekę gyventojai pirko tik būtiniausias prekes ir taip dar sunkino nelengvą ūkio padėtį. JAV, Lenkijoje pramonės produkcija nukrito apie 50%, taip pat ūkio kritimas atsiliepė ir žemės ūkiui. Lietuva buvo agrarinė valstybė, todėl didžioji krizė Lietuvą palietė mažiau. Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą nežymiai prekiavo su kitomis valstybėmis, todėl ją irgi Didžioji krizė palietė mažiau, bet jinai turėjo kitų ūkio problemų.

Kai kurių istorikų teigimu, sunki ūkio padėtis padėjo Vokietijoje įsigalėti nacistams.

JAV didžiąją krizę padėjo spręsti Naujo ūkininkavimo idėjos, (angl. New Deal), tai buvo programa ekonominių reformų, įvestų JAV prezidento Ruzvelto 1933 – 1939. Tada išpopuliarėjo idėja, kad valstybė turi kištis į valstybės ūkį, kuri paskui daugelį metų dominavo laisvoji rinka|laisvosios rinkos valstybėse.

Viena iš Didžiosios depresijos priežasčių laikoma spekuliacijos akcijų biržoje, kitą alternatyvią pateikia austriška mokykla. Liudvikas von Misesas, Murrajus Rothbardas ir Fridrihas Hayekas kritikuoja Keyneso teoriją. Jie nurodo, kad pagrindinė didžiosios krizės priežastis yra ekonominiai ciklai ir valstybės kišimasis į ūkį, o labiausiai į pinigų ir kreditų sritis. Fridrihas Hayekas 1974 metais gavo Nobelio premiją tame tarpe ir už Liudviko von Miseso ekonominių ciklų vystymą.

Pramoninės produkcijos gamybos indeksai nuo 1927 m. iki 1935 m. (1929 m. = 100 %)