Chromosoma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chromosomos (lot. chromosomata; gr. chromo - dažas, soma - kūnas) - branduolio dalis, kūnelis, kurio esminė dalis yra DNR, sujungta su histonais. Chromosomos sudaro branduolio sultyse esančią medžiagą chromatiną. Chromatinas nesidalijančiose ląstelėse yra nedidelių gurvuolėlių ar siūlelių pavidalo. Pati chromosoma sudaryta iš dviejų išilgai einančių siūlų - chromatidžių. Kompaktinės chromosomos būna lazdelės formos, apvalios. Chromosomoje yra skiriama pirminė persmauga - centromera ir pečiai. Chromosomų pečiuose yra storesnės ir intensyviau nusidažiusios sritys - chromomeros, kurios kaitaliojasi su tarpchromosominiais siūlais. Dėl to chromosoma gali būti panaši į nevienodai suvertus karolius.
Žmogaus somatinėse (kūno) ląstelėse yra 46 chromosomos (katės – 38, bulvės – 48 chromosomos), šis skaičius vadinamas diploidiniu (2n) chromosomų rinkiniu. Diploidiniame rinkinyje kiekviena chromosoma turi panašaus dydžio ir formos antrininkę – tai homologinės chromosomos. Jose išsidėsto požymį lemiantys aleliniai genai. Perpus mažesnis neporinis chromosomų rinkinys vadinamas haploidiniu (n). Jis nurodo, kiek yra skirtingų (nehomologinių) chromosomų. Haploidinis chromosomų rinkinys dažniausiai sutinkamas lytinėse ląstelėse.
Pagal centromeros vietą yra skiriami trys chromosomų tipai:
- Akrocentrinės chromosomos - jos lazdelės formos, centromera yra viename gale;
- Metacentrinės chromosomos - centromera yra centre;
- Submetacentrinės chromosomos - chromosomos panašios į segtuką su skirtingais pečiais, jų centromera ne centre.
Norint apžiūrėti chromosomas, pradžioje reikia paruošti auginamos periferinio kraujo limfocitų kultūros preparato tepinėlį, kuriame būtų daug ląstelių metafazės stadijoje. Chromosomoms vizualizuoti naudojami įvairūs chromosomų dažymo būdai. Paprastai analizei naudojamas šviesinis mikroskopas, prijungtas prie kompiuterinės kariotipo analizavimo sistemos. Analizuojama imersinio padidinimo objektyvu. Speciali programa nufotografuotas chromosomas automatiškai poromis. Poros nariai yra vienodo dydžio, formos ir toje pačioje padėtyje turi sąsmauką. Be to, nudažius jose matosi toks pats charakteringas juostelių raštas. Sudėstytų poromis vaizdas, t.y ląstelės chromosomų visuma (skaičius, dydis, forma) vadinamas kariotipu.
Tiek vyrai, tiek moterys normaliai turi 23 chromosomų poras, bet vyrų vieną iš šių porų sudaro skirtingos chromosomos. Didesnioji šios poros chromosoma yra X, mažesnioji Y. Jos vadinamos lytinėmis chromosomomis, kadangi jose yra genų, nulemiančių lytį.
[taisyti] Autosomos
Kitos chromosomos yra vadinamos autosomomis – tai visos likusios chromosomos, išskyrus X ir Y. Kariotipe chromosomos yra išdėstomos pagal dydį ir numeruojamos pradedant nuo didžiausios ir baigiant mažiausia.
[taisyti] Mitozės ypatumai
Ląstelei dalijantis prie centromerų prisitvirtina chromatidės verpstės siūlai. Kai kurios chromosomos gali turėti gilias antrines persmaugas, kurios dalina chromosmas į dalis, vadinamas palydovais.
Ląstelei dalijantis mejozės būdu, kartais chromosomų pora neišsiskiria, ir abi chromosomos patenka į tą patį kiaušinėlį ar spermatozoidą. Dėl šios priežasties gali pradėti vystytis gemalas, vietoje vienos chromosomos poros turintis tris chromosomas. Toks reiškinys vadinamas trisomija. Paprastai jis sukelia ryškių sutrikimų, dėl kurių gemalas dažniausia neišgyvena ir žūva. Viena iš mažiau pavojingų yra 21-os chromosomos trisomija – vaikai, gimę su šia trisomija, serga Dauno sindromu.
Papildoma chromosoma sukelia viso organizmo sutrikimą, pavyzdžiui, tokių vaikų nervų sinapsės (tai yra nervų susijungimo vieta, per kurią iš vieno nervo į kitą keliauja nervinis impulsas) yra šiek tiek didesnės nei normalių, taigi jų nervų impulsai yra lėtesni, jų liežuviai yra didesni, dėl to jiems sunku tarti artikuliuotus garsus, šaltu oru jiems sunkiau išlaikyti kūno temperatūrą.
