Carmina Burana
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Carmina burana yra vagantų poezijos rinkinys. Vagantai (lot. žodis vagantes – žmonės be vietos, klajūnai, bastūnai) – tai po universitetus keliaujantys studentai, dėstytojai, mokyklų pedagogai, klerkai be aiškaus užsiėmimo, smulkūs bajorai. Jie kuria laisvamanę poeziją, kurios posmuose vyrauja paprasti žemiški džiaugsmai, nevaržoma linksmybė, parodijuojami bibliniai ir evangeliniai siužetai, mišių tekstai, kulto apeigos. Vagantų poezijos pakilimas yra XII-XIII amžiai, kai Vakarų Europoje sparčiai daugėjo universitetų, mokyklų. Universitetas – nauja, brandiesiems Viduramžiams būdinga erdvė, kuri nulėmė naujo socialinio tipo susiformavimą, o pastarasis – ypatingą poetinę tradiciją. Pirmą kartą vagantų poezijos rinkinys, žinomas Carmina Burana vardu, pasirodė 1847 m. Štutgarte. Jį parengė vokiečių filologas Johanas Andreasas Schmelleris (1785-1852) pagal Karališkosios bibliotekos Miunchene rankraštį. Lietuviškas leidimas: Carmina Burana: vagantų poezija / sudarė, parengė, vertė ir komentarus parašė Sigitas Narbutas; įvadą parašė Genovaitė Dručkutė. – V.: LLTI, 2003. – 388, [2] p.: iliustr. – Lotyniškų eilėraščių r-klė, p. 384-385. – Lietuviškų eilėraščių r-klė, p. 386-387. – Gretut. tekstas lot., liet. k. – ISBN 9955-475-32-3. Carmina Burana labiausiai žinoma dėl vokiečių kompozitoriaus Carl Orff kantatos šiais tekstais.
