Biotechnologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Biotechnologija - mokslo kryptis, sujungianti biologijos ir technikos galimybes. Tai biologinių procesų ir sistemų naudojimas žemės ūkyje, pramonėje, medicinoje.

Terminas paplito XX a. antroje pusėje, nors biotechnologiniais procesais, kaip duonos kepimas, rūgščių pieno produktų gamyba, fermentinių sūrių ir vyno darymas, naudojamasi labai seniai.

[taisyti] Panaudojimas

Mikrobiologijos ir biochemijos pažanga - fermentų ir kitokių biologiškai aktyvių medžiagų išskyrimas leido išplėsti praktines biotechnologijos galimybes.

Mikrobiologijos pramonė gamina pašarinius baltymus, aminorūgštis, vitaminus, antibiotikus, biopesticidus. Molekuliniame lygyje susiformavus genoinžineriniai biotechnologijai, kuriamos naujos organizmų, produkuojančių fermentus, hormonus, interferonus ir kitokias biologiškai aktyvias medžiagas, formas: susidaro galimybės kurti produktyvesnių ir turinčių kitas naudingas savybes žemės ūkio augalų ir gyvulių veisles.

Augalininkystėje viena iš genoinžinerinės biotechnologijos problemų - kurti azotą jungiančių bakterijų kamienus, sugebančius fiksuoti daugiau atmosferinio azoto ant ankštinių augalų šaknų, ir dirbtines azotą jungiančių bakterijų bei javų ir techninių augalų simbiozes. Vienas iš biotechnologijos pasiekimų gyvulininkystėje - embrionų transplantavimas, siekiant gauti iš mažesnės veislės vertės patelių genetiškai vertingus palikuonis.

Biotechnologiniai procesai naudojami nukenksminant (utilizuojant) organines atliekas žemės ir komunaliniame ūkyje, pramonėje, gaunant vertingas organines trąšas ir dujas.