Mikrobiologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mikrobiologija (mikros - mažas, bios - gyvybė, logos - mokslas) yra mokslas apie mažus, dažniausiai paprasta akimi neįžiurimus organizmus, vadinamus mikroorganizmais, arba tiesiog mikrobais.tai plati biologijos moklsų sritis, kuri apima smulkiųjų organizmų sandarą, jų gyvenimo būdą ir reikšmę gamtoje, žemės ūkyje, pramonėje bei medicinoje.

Mikrobiologija mikrobus nagrinėja daug plačiau, negu botanika ir zoologija kartu paėmus. Pastarieji mokslai netiria sudėtingų mikrobų tarpusavio santykių, jų santykių su žmogumi, ryšių su negyvąja ir gyvąja gamta; jie netiria ir mikrobų veiklos milžiniškų padarinių.

[taisyti] Istorija

Olandų priklys A. Levenhukas (Antonius Leeuwenhoek) 1676 m. savo patobulintu, iki 160 kartų didinančiu, mikroskopu pirmasis pastebejo bakterijas savo dantų nuograndose. Stebėdamas nešvarų vandenį ir organinių medžiagų užpilus, jis įžiūrėjo ir kitokius mikrobus, daugiausia priklausančius gyvunų pasauliui. Žymią savo stebėjimų dalį jis aprašė 1695 m. išleistoje knygoje, pavadintoje "Antonijaus Levenhuko atidengtos gamtos paslaptys". Tai buvo pirmasis aprašomosios mikrobiologijos (mikrografijos) veikalas.

Levenhuko laimejimų dar negalima laikyti mikrobiologijos pradžia, nes jis savo mikroskopu dar negalejo tiksliai nsutatyti nei šių būtybių gyvenimo būdo, nei jų reikšmės. Net ir mikrografijai ši priemonė nebuvo pakankama, nes dar ir po šimto metų įžymus švedu biologas sistematikas K Linėjus, kuris puikiai panaudojo lyginamąjį morfologinį metodą, apie visokius užpilų ir dantų mikrobus nieko aiškaus negalėjo pasakyti ir pavadino juos chaosu (chaos infusorium). Tuo pat metu danų mokslininkas O. Miuleris įvairius mikrobus jau bandė išskirti ir pavadinti tam tikrais vardais.

1775 m. rusų mokslininkas M. Terechovskis Strasburgo univeritete apgynė disertaciją tema " De chao infusorio L." Jo laimėjimai, turin galvoje to meto mokslo lygį, buvo žymys šuolis į priekį, nes jis pirmasi mikrobams tirti panaudojo eksperimentinį metodą.

Prancuzų chemikas L. Pasteras (Louis Pasteur, 1822 - 1895)iš esmės ėmė tirti ne mikrobų formas, bet jų gyvenimo reiškinius. tai ir buvo mikrobiologijos pradžia.

[taisyti] Mikrobiologijos skyriai

• Mikrobų fiziologija. Tai mokslas apie mikrobų medžiagų apykaitą.
• Mikrobų genetika. Tai mokslas nagrinėjantis mikrobų genetiką.
• Medicininė mikrobiologija. Tai mokslas apie mikrobų sukialemas ligas žmogaus organizme.
• Veterinarinė mikrobiologija. Tai mokslas apie mikrobų sukialiamas ligas veterinarijoje.
• Aplinkos mikrobiologija. Tai mokslas apie mikrobų įvairovę ir funkcionavimą natūralioje aplinkoje.
• Evoliucijos mikrobiologija. Tai mokslas apie mikrobų evoliuciją.
• Pramoninė mikrobiologija. Tai mokslas apie mikrobų panaudojimą pramonės procesuose.