Arsenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Arsenas (As)
Periodinė grupė	Pusmetalis
Atomo numeris	33
Išvaizda	?
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	74,92160(2) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	139 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	947 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Ar] 3d10 4s2 4p3
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	120 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	2,18 (pagal Paulingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	?
Termodinaminės savybės
Tankis	5,78 g/cm³
Šiluminė talpa	? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	50 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	1090 K
Lydymosi šiluma	27,7 kJ/mol
Virimo temperatūra	876 K
Garavimo šiluma	32,4 kJ/mol
Molinis tūris	12,96 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	?
Gardelės periodas	? Å

Arsenas (Arsenicum, graikiškai arsenikon - pigmentas) - cheminis periodinės elementų lentelės V grupės cheminis elementas, žymimas As, eilės numeris 33. Turi tik vieną stabilų izotopą - ⁷⁵As. Junginiuose trivalentis ar penkiavalentis. Reaktingas. Gamtoje randamas daugiausia junginiuose su metalais ar siera. Spalva nuo švininės iki pilkai juodos. Blizgesys matinis, šviežiai nulaužtas - metalinis. Kietumas Mohso skalėje - 3,5. Tankis 5730 kg/m³. Arseno randama Kaukaze, Užbaikalėje, Altajuje, Urale, Vokietijoje, Norvegijoje. Naudojamas kaip reduktorius. Arsenas ir visi jo junginiai labai nuodingi, dėl to vertintas senovėje(arseno junginiai minimi Aristotelio. Pirmasis gryną arseną išgavo Albertas Didysis.

[taisyti] Pagrindinės savybės

Arseno liepsnos testas

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Elementui pavadinimą suteikė vienas svarbiausių jo junginių - arsenikas (arba diarseno trioksidas - As₂O₃), geltonas ir nuodingas junginys.

Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.