Turino drobulė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Turino drobulė

Šis puslapis yra užrakintas nuo redagavimo tol, kol iškilę nesutarimai bus išspresti diskusijose.
Užrakinimas dar nereiškia dabartinės versijos pripažinimo.

Turino drobulė - viena iš krikščionybės relikvijų, kuri tradiciškai laikoma Jėzaus Kristaus įkapėmis. Saugoma karališkoje koplyčioje Turino mieste.

Išvaizda

Turino drobulė yra 437 centimetrų ilgio ir 111 centimetrų pločio plonas lininis audinys. Drobulėje matomi neryškūs rusvi žmogaus kontūrai iš priekio ir iš nugaros.

Istorija

Pirmasis dokumentuotas Turino drobulės pasirodymas viešumoje datuojamas 1355 metais.+ Riteris Geoffroi de Charny demonstravo drobulę Prancūzijoje Lirey mieste, teigdamas, kad tai esanti Jėzaus laidojimo drobulė. Tuometinis vyskupas Henry de Poitier netrukus uždraudė garbinti drobulę.
1389 metais vyskupas Pierre d'Arcis apie drobulę parašė laišką Avinjono popiežiui Klemensui VII. Vyskupas rašė, kad jo pirmtakas Henry de Poitier buvo atlikęs tyrimą ir išaiškinęs klastotės autorių. Atsižvelgdamas į vyskupo laišką popiežius uždraudė skelbti drobulę esant tikrąja Jėzaus drobule.
1532 metais drobulė nukentėjo per gaisrą Šamberi bažnyčioje - išsilydęs sidabras pradegino skyles viename kampe. 1534 metais vienuolės drobulę restauravo.
1578 metais drobulė buvo atvežta į Turiną, kuriame ir saugoma iki šių dienų.
1997 balandžio 12 d. kilusio gaisro metu drobulę išgelbėjo gaisrininkas Mario Trematorri, vėliau Italijoje išrinktas metų žmogumi.

Tyrimai

XIV amžiuje prancūzų dvasininkas Cyr Ulysse Chevalier, kuris buvo viduramžiais kelių garsių knygų autorius, teigė, jog Turino drobulė neabejotinai yra klastotė. Jo išvados remiasi dokumentuotais įrodymais, rinktais ilgus metus. Chevalier surinko didelę 50 dokumentų kolekciją ir tikima, kad tai buvo pirmasis žinomas drobulės klastotės įrodymas. Dauguma dokumentų yra kontraktai, kvitai, įsakai, ataskaitos ir laiškai, parašyti tokių žmonių, kaip vyskupas d'Arcis, popiežius Klementas VII ir de Charny šeimos nariai. Chevalier sužinojęs apie pirmą vyskupo Henri de Poitiers ir kitų teologų tyrimą, kurie teigė, kad drobulė yra klastotė XIV a. pr. Jis taip pat surado Poitiers tyrimą tęsusio vyskupo d'Arcis radinius, kurie toliau patvirtino drobulę esant klastote. Bene labiausiai stulbinantis įrodymas - tai jo surastas d'Arcis dokumentas, kuris tvirtina, kad drobulę nupiešęs autorius buvo surastas ir iš tikrųjų prisipažinęs nupiešęs atvaizdą ant drobulės. Deja, klastotojo vardas niekados nebuvo atskleistas, todėl tikintieji nepatikėjo istorija.^[1]

1988 metais Vatikanas leido atlikti Turino drobulės tyrimus trims skirtingoms nepriklausomoms laboratorijoms: Oksfordo Universitetui, Arizonos Universitetui ir Nacionaliniam Šveicarų Technologijos institutui. Visų jų datavimas sutapo - drobulė padaryta apie 1350-uosius. Tyrimų rezultatams įtakos negalėjo turėti prieš tai buvęs drobulės patekimas į gaisrą.^[2]

Plačiai paplitęs teiginys, esą tyrimui buvo naudota ne originali drobulės medžiaga, o restauracijai skirti šiuolaikinės medžiagos lopai, yra niekuo nepagrįstas.^[2]

Ant Turino drobulės nėra jokio kraujo, skirtingai nuo kai kurių pranešimų. Visų pirma, tariamas „kraujas“ yra per daug raudonas - tokio senumo kraujas jau turėtų būti juodas. Antra, nepriklausomų tarptautinių klastočių tyrėjų išvados vienareikšmės: kraujas nupieštas dažais. Tikro kraujo pėdsakų neaptikta.^[3]