Trečiasis Seimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trečiasis Lietuvos Respublikos Seimas - atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija, dirbusi nuo 1926 m. birželio 2 d. iki gruodžio 30 d.
[taisyti] Teisinis pagrindas
III Seimas, pasibaigus II Seimo kadencijai buvo išrinktas 1926 m. gegužės 8 - 10 d. vykusiuose laisvuose visuotiniuose rinkimuose. Seime Lietuvos krikščionių demokratų partijai atstovavo 30, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai - 22, Lietuvos socialdemokratų partijai - 15, Lietuvių tautininkų sąjungai - 3, Ūkininkų sąjungai - 2, žydams - 3, lenkams - 4, vokiečiams - 1, Klaipėdos kraštui - 5 Seimo nariai. Iš viso Seime dirbo 92 atstovai.
[taisyti] Seimo nariai
Vardas, pavardė | Frakcija | Mandato galiojimas | |
Romualdas Adžgauskas | - | ||
Juozas Akelaitis | - | ||
Izidorius Aleksa | LKDP | ||
Jonas Pranas Aleksa | LŪS | ||
Kazys Ambrozaitis | LKDP | ||
Feliksas Bacevičius | LVLS | iki 1926 m. gruodžio | |
Kipras Bielinis | LSDP | ||
Kazys Bieliūnas | LVLS | ||
Leonas Bistras | LKDP | ||
Jonas Bucevičius | LKDP | ||
Viktoras Budzinskis | Lenkų | ||
Petras Butkus | LŪS | ||
Jonas Dagelis | Klaipėdos | ||
Juozas Dagilis | LKDP | ||
Pranas Dailidė | - | ||
Magdalena Draugelytė-Galdikienė | LKDP | ||
Antanas Endziulaitis | LKDP | ||
Lazaris Epšteinas | LSDP | ||
Ozeras Finkelšteinas | Žydų | ||
Vincas Galinis | LSDP | ||
Levas Garfunkelis | Žydų | ||
Tadas Gėrikas | Klaipėdos | ||
Tamošius Gižinskis | - | ||
Robertas Grabovas | - | ||
Kazys Grinius | LVLS | iki 1926 m. gruodžio | |
Maksas Jagštaitis | Klaipėdos | ||
Jurgis Jakštas | LKDP | ||
Boneventūras Jakubauskas | LSDP | ||
Jonas Januškis | LSDP | ||
Petras Jočys | LKDP | ||
Kazimieras Jokantas | LŪS | ||
Petras Josiukas | - | ||
Steponas Kairys | LSDP | ||
Vincas Karoblis | LŪS | ||
Petras Karvelis | LKDP | ||
Juozas Kaselis | - | ||
Juozas Kedys | LSDP | ||
Rudolfas Kinderis | Vokiečių | ||
Konstantinas Kregždė | LVLS | ||
Mykolas Jeronimas Krupavičius | LKDP | ||
Povilas Kuzminskis | LVLS | ||
Vincas Kvieska | LVLS | ||
Stefanija Ladygienė | LKDP | ||
Ignas Lapinskas | LVLS | ||
Boleslovas Liutikas | Lenkų | ||
Jonas Markelis | LSDP | ||
Jonas Masiliūnas | LKDP | ||
Feliksas Mikšys | LŪS | ||
Povilas Mikulskis | LSDP | ||
Augustas Milbrechtas | Klaipėdos | ||
Antanas Milčius | LKDP | ||
Vladas Mironas | LTS | ||
Juozas Pajaujis | LVLS | ||
Juozas Paplauskas | LSDP | ||
Vincas Petronis | LKDP | ||
Jeronimas Plečkaitis | LSDP | ||
Liuda Purėnienė | LSDP | ||
Nikodemas Radys | LVLS | ||
Petras Radzevičius | LKDP | ||
Kazys Ralys | LVLS | ||
Pranas Viktoras Raulinaitis | - | ||
Jokūbas Robinzonas | Žydų | ||
Vincas Rudvalis | - | iki 1926 m. gruodžio | |
Vladas Sakalauskas | LSDP | ||
Rapolas Skipitis | LKDP | ||
Mykolas Sleževičius | LVLS | iki 1926 m. gruodžio | |
Antanas Smetona | LTS | ||
Emilija Spudaitė-Gvildienė | LKDP | ||
Zigmas Starkus | LKDP | ||
Jonas Staugaitis | LVLS | ||
Jonas Steponavičius | LKDP | ||
Jonas Strimaitis | Klaipėdos | ||
Jonas Stukonis | - | ||
Aleksandras Stulginskis | LKDP | ||
Antanas Sugintas | LVLS | ||
Petras Svaldenis | - | iki 1926 m. gruodžio | |
Konstantinas Šakenis | LTS | nuo 1926 m. gruodžio | |
Leonardas Šimutis | - | ||
Antanas Šmulkštys | LKDP | ||
Jonas Šuišeris | - | ||
Zigmas Toliušis | LVLS | ||
Dionizas Trimakas | - | ||
Eduardas Turauskas | - | ||
Jonas Valatka | - | ||
Antanas Valavičius | - | iki 1926 m. gruodžio | |
Jurgis Vaškys | - | ||
Vincas Vedeckis | - | ||
Pranas Vikonis | LSDP | ||
Augustinas Voldemaras | LTS | ||
Antanas Zubrys | - | ||
Balys Žygelis | LVLS | ||
Alfonsas Žukauskas | LSDP |
[taisyti] Seimo veikla
LSDP 1926 m. birželio 3 d. sušaukė nepaprastąją konferenciją, kurioje susidarė trys nuomonės - sudaryti koaliciją su liaudininkais, remti juos, bet į koaliciją neiti, neiti į jokią koaliciją su buržuazinėmis partijomis. Nulėmė valstiečių liaudininkų noras nebeturėti jokių santykių su krikdemais.
Birželio 2 d. pradėjęs darbą, birželio 3 d. Seimas Respublikos prezidentu išrinko dr. K. Grinių, o birželio 15 d. sudarė M. Sleževičiaus vyriausybę.
III Seimas liepos 26 d. priėmė platų amnestijos įstatymą, kuriuo iš kalėjimų buvo paleisti politiniai kaliniai. Buvo panaikintas karo stovis, panaikinti spaudos ir susirinkimų suvaržymai, priimtas naujas ligonių kasų įstatymas. Pradėtos prekybos derybos su Vokietija ir Rusija. Su Rusija pasirašyta nepuolimo sutartis, kuri buvo ratifikuota 1926 m. lapkričio 5 d. Dar daugiau įstatymų, demokratizuojančių Lietuvos gyvenimą projektų buvo pradėta rengti.
Tačiau tuo nepatenkinti dešinieji krikdemai 1926 m. gruodžio 16 – 17d., kai šalis ruošėsi paminėti prezidento K. Griniaus 60 - metį, surengė valstybės perversmą. M. Sleževičiaus vyriausybė buvo areštuota, A. Smetonos pavedimu sudaryta A. Voldemaro vyriausybė. Seimo pirmininku buvo paskelbtas Aleksandras Stulginskis, kuris posėdžiuose Seimo atstovams ėmė trukdyti reikšti nuomonę. Po 1926 m. gruodžio 30 d. posėdžio Seimo darbas buvo paralyžuotas. Nors krikščionys demokratai reikalavo naujų Seimo rinkimų, faktiškai valdžią užėmę tautininkai to nenorėjo, todėl 1927 m. gegužės mėn. krikdemai iš vyriausybės pasitraukė. Demokratiniai seimų iškovojimai buvo panaikinti.